54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Trečiadienį mokesčių reformos klausimai bus svarstomi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, ketvirtadienį – Biudžeto ir finansų komitete. Po diskusijų Seimo komitetuose, diskusijos persikels į Seimo posėdžių salę.
„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Mokesčių didinimas palies didelę dalį mokesčių mokėtojų
Priėmus mokesčių reformą šiuo metu Seimui komitetuose svarstyti pateikta apimtimi, pasak kreipimosi autorių, tarp kurių – autoriai, vertėjai, mokslininkai, konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai ir kt. – mokesčių didinimas paveiktų kone visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu.
Nepaisant valdančiųjų teiginių, kad mokesčių didinimas palies tik gaunančius didžiausias pajamas, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. Eur pajamų per metus.
Pavyzdžiui, jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių ir sąnaudų), 24 000 Eur per metus, dabar jam taikomas 15,79 proc. mokestinis tarifas, t.y. 3788 Eur , o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 20,24 proc. ,t.y. 4857 EUR mokėtinų mokesčių.
Reforma iš esmės siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl asmenų prisiimamų rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų, todėl raštą pasirašiusiųjų organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.
„Daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Begetės teigimu, autoriams, kurių pajamos nėra pastovios, kartais jau ir taip yra sudėtinga sumokėti mokesčius valstybei. Nepaisant to, mažinamas prezumpcinių sąnaudų režimo patrauklumas ir jo atsisakymas nuo 55 tūkst. Eur apsunkins autorių ir atlikėjų apskaitą.
Augs kainos vartotojams
Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas lems augančias kainas dalijimosi ekonomikoje ir didins mokesčių vengiančiųjų skaičius.
„Mokesčių didinimas reikšmingai paveiks dalijimosi ekonomikos dalyvius – tame tarpe ir vartotojus. Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė Dalius Rudokas.
Dalijimosi ekonomika, kurioje dirbantys asmenys veikia individualios veiklos pagrindu, labiausiai pasimatys mokesčių didinimo poveikis kainomis, tačiau tokia pati įtaka kainoms tikėtina ir eilėje kitų sektorių – po reformos galime tikėtis brangsiančių teisinių, grožio ir eilės kitų paslaugų brangimo.
Pamiršti valdančiųjų pažadai
Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas prieštarauja tiek valdančiųjų partijų rinkiminiams pažadams mokesčių nedidinti arba net juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant taip, kad našta būtų perkeliama ant ekonomikai mažiausiai žalingų turto ir aplinkosaugos mokesčių, tiek Vyriausybės programai, kurioje teigiama siekti palankių mokestinių sąlygų privačiai iniciatyvai ir verslumui.
„Nuvilia ne tik tai, kad valdančiųjų pažadai netęsiami, bet ir tai, kad tokios didelės apimties reformą planuojama priimti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų su visuomene. Fundamentaliai reformuojant šalies mokesčių sistemą, pagrįstai tikimės, kad su mumis, mokesčių mokėtojais – tiek verslo atstovais, tiek individualia veikla užsiimančiais specialistais – būtų kalbamasi ir tariamasi. Tie, kurie dirbo šešėlyje, po reformos tikrai iš jo neišeis, o didesnius mokesčius turėsime mokėti mes, sąžiningai juos mokantys“, – sakė A. Romanovskis.
