Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Susitikimo metu aptartos pagrindinės sveikatos apsaugos sektoriaus kryptys, kuriose svarbu užtikrinti korupcijai atsparių veiklų įgyvendinimą, iššūkiai, su kuriais susiduriama šalinant korupcijos rizikas sveikatos apsaugos srityje. Taip pat apžvelgtas Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmuo įgyvendinant Korupcijos prevencijos įstatymą ir kuriant korupcijai atsparią aplinką sveikatos apsaugos sektoriuje.
Vykusio susitikimo metu daugiausiai dėmesio skirta korupcijos rizikoms srityse, susijusiose su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, sveikatos priežiūros įstaigų vykdomais viešaisiais pirkimais, farmacija ir medicinos pagalbos priemonėmis, sveikatos priežiūros specialistų licencijavimu.
„Vertinant naujausius duomenis, galima pasidžiaugti matoma gerėjančia padėtimi dėl kyšininkavimo sveikatos apsaugos sektoriuje, tačiau gyventojai vis dar su korupcija tiesiogiai daugiausiai susiduria būtent šioje srityje. Be to, reikėtų skirti didesnį dėmesį sisteminės korupcijos rizikų suvaldymui sveikatos apsaugos sektoriuje.
Matydami itin svarbų korupcijos prevencijos vaidmenį ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę, su Sveikatos apsaugos ministru aptarėme, kur turėtume skirti daugiau dėmesio ir ko reikėtų imtis, kad visuomenė vis labiau suvoktų savo indėlio į antikorupcinės aplinkos kūrimo svarbą sveikatos apsaugos sektoriuje, kokių veiksmų turėtų imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad ši sritis nebebūtų tarp lyderiaujančių pagal kyšininkavimą“, – po susitikimo sakė STT direktorius Linas Pernavas.
Remiantis Eurobarometro apklausos duomenimis, Lietuvoje toliau reikšmingai gerėja kyšininkavimo patirtis sveikatos priežiūros sistemoje. 2023 m. kyšį davė 4 proc. gyventojų, kai 2022 m. – 7 proc. Pokytis nuo 2013 m. siekia daugiau kaip penkis kartus, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų. Nepaisant to, atliktas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ tyrimas parodė, kad su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.