Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi patarimus dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams.
Tarpinstitucinės komandos koordinavimą užtikrino Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kuriam nuo šių metų pradžios pavesta koordinuoti valstybės atsaką į dezinformaciją nacionaliniu lygiu. NKVC iniciatyva ruošiantis NATO viršūnių susitikimui skirtingų institucijų ekspertizė ir pajėgumai apjungti pasitelkiant pažangiausius technologinius ir metodologinius sprendimus.
„Aukščiausių saugumo standartų ir grėsmių valdymo kokybės pareikalavęs NATO viršūnių susitikimas išbandė Lietuvos institucijų gebėjimą veikti visu pajėgumu ir iki šiol netaikytais būdais, pritaikant inovatyvius ekspertinės analizės įrankius. Tarpinstitucinės komandos analitikai NATO viršūnių susitikimo metu stebėjo, analizavo ir teikė patarimus sprendimų priėmėjams, padėjo užkirsti kelią dalies fiksuotų incidentų tolesnei plėtrai, oficialiais kanalais įspėjo gyventojus kritiškai vertinti informaciją, o įmones – imtis papildomų saugumo priemonių. Ši patirtis ir surinkti duomenys institucijoms leis ateityje kovoti su dezinformacija dar efektyviau“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Analitikų komandos pasitelktas technologinis sprendimas – duomenų kaupimo ir analizės platforma „OpenCTI“. Platformos veikimas pagrįstas gerosiomis kibernetinių grėsmių žvalgybos praktikomis. Informacinių incidentų stebėsenai naudota vieninga duomenų kalba, įgalinusi operatyvų skirtingų institucijų apsikeitimą valdomais duomenimis ir įžvalgomis. Informaciniai incidentai analizuoti ir vertinti, remiantis viena pažangiausių pasaulyje – „DISARM“ – metodologine prieiga. Vadovaujantis šia metodologija nustatomos ne tik informacinei atakai įgyvendinti pasitelkiamos taktikos, technikos ir procedūros, bet ir ilgalaikiai priešiško veikimo principai, tarpusavio sąsajos, ištekliai.
Lietuva – pirmoji valstybė tokią informacinių grėsmių analizės prieigą išsibandžiusi nacionaliniu lygiu.
Vilniui savaitę tapus saugiausiu miestu pasaulyje, „Litexpo“ teritorija buvo tapusi interneto tvirtove. Visą ryšių infrastruktūrą NATO viršūnių susitikimui užtikrinusios telekomunikacijų bendrovės „Telia“ vadovė teigia, kad jei visoje Lietuvoje renginio metu būtų dingęs internetas, „Litexpo“ būtų vienintelė vieta šalyje, turinti internetą ir jungtį su pasauliu. Pusšimtis visą parą budinčių ryšio inžinierių ir iki smulkmenų apgalvoti veiksmų planai leido užtikrinti, kad NATO viršūnių susitikime būtų garantuotos tobulos ryšio paslaugos.
Šią savaitę Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas sutraukė viso pasaulio dėmesį – renginyje dalyvavo 48 šalių delegacijos su svarbiausiais Aljanso bei partnerių valstybių lyderiais priešakyje, dirbo keli tūkstančiai žiniasklaidos priemonių atstovų. Renginio dalyviams ir svečiams saugų ryšį ir patikimą tinklo infrastruktūrą užtikrinusi „Telia“ „Litexpo“ konferencijų centre įrengė daugiau nei 2000 darbo vietų su fiksuotu interneto ryšiu ir elektros jungtimis bei turėjo visą parą budintį saugumo ir tinklo operacijų centrą.
„Pasiruošimą renginiui pradėjome dar metų pradžioje. Turėjome būti lankstūs, nes reikalavimai ne kartą keitėsi, kai kuriuos sprendimus reikėjo perdėlioti net renginio metu. Nemažai rizikų buvo susiję su įrangos pristatymo terminais, tačiau visas jas suvaldėme. Dirbo 50 žmonių komanda, inžinieriai budėjo visą parą, renginio vietoje buvo įkurtas saugumo ir tinklo operacijų centras“, – pasakoja „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Kibernetinių atakų grėsmėms atremti „Litexpo“ teritorijoje buvo sumontuotos 6 fizinės ugniasienės, naudota specializuota AntiDDoS įranga ir 7 linijos interneto ryšiui. Ryšių tinklo specialistai stebėjo ir analizavo viską aplink: nuo potencialiai kenkėjiškų įrenginių iki galimų išorinių ir vidinių atakų. Buvo paruoštas palydovinis ryšys ir užtikrintos atskiros tarptautinės jungtys.
<!–more–