Daugeliui įprasti uodų įkandimai sukelia tik menką ir laikiną nemalonumą, o gyvybei pavojingų vabzdžių Lietuvoje nėra. Visgi kai kurie įgėlimai gali sukelti ir sunkesnių alerginių reakcijų, kuomet gali tekti konsultuotis su gydytojais ar net kviesti greitąją pagalbą. Žinovai komentuoja dažniausiai pasitaikančius atvejus ir pataria, kaip išvengti nemalonaus diskomforto ir galimų sunkesnių padarinių.
BENU vaistininkė Greta Vaitoškaitė atkreipia dėmesį, kad vabzdžiai pradeda pulti vėlyvą pavasarį, kuomet oras atšyla, o gamta dėl gausesnio lietaus tampa drėgnesnė.
„Dažniausiai įkandimų atvejai pastebimi gegužės galo ir birželio pradžios laikotarpiu, taip pat liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Tuo metu sulaukiame nemažai gyventojų, vaistinėse besiskundžiančių dėl lengvų alerginių reakcijų: nedidelio vietinio patinimo, niežėjimo, perštėjimo, deginimo jausmo įkandimų vietoje“, – teigia ji.
Remdamasi patirtimi specialistė pastebi, jog į vabzdžių įkandimų alergines reakcijas labiau linkę žmonės, sergantys šienlige, dilgėline, turintys atopišką odą. Kitiems požymiai paprastai būna lengvesni ir gydymo vaistais prireikia rečiau.
„Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šie požymiai nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta kelių dienų bėgyje. Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes ar vietinio poveikio dimetindeno maleato ar hidrokortizono tepaliukus“, – pasakoja G. Vaitoškaitė.
Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kuomet sutinsta bei parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, sukyla temperatūra. Kartais tokiais atvejais vien antihistamininių vaistų bei vietiškai veikiančių antialerginių tepalų gali nebepakakti ir reikia gydytojo apžiūros.
„Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės – anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo. Pajutus išvardytus simptomus, būtina skubiai kreiptis pagalbos“, – ragina specialistė.
Patarimai požymiams slopinti
BENU specialistė pataria įkandus vabzdžiams stengtis nesikasyti. Pasak jos, mechaniškai veikiant įkandimo vietą, „užpuoliko“ seilės išplinta į didesnį poodinį plotą ir tai sukelia dar intensyvesnę alergiją bei niežulį.
„Jei įkando vabzdys, paliekantis geluonį, reikėtų kuo skubiau šį ištraukti – sumažinsite nuodų porciją, kas atitinkamai lems ir lengvesnę alerginę reakciją. Nusikasius gali atsirasti rizika odos įbrėžimams, kurie atvers kelią gretutinėms odos infekcijoms“, – sako G. Vaitoškaitė.
Vaistininkė pataria būti pasiruošus iš anksto – namų pirmosios pagalbos vaistinėlę papildyti vietiškai veikiančiu antialerginiu tepaliuku ar arbatmedžio aliejumi.
„Labiau į reaktyvias alergines reakcijas linkusiems žmonėms patariama visuomet po ranka turėti geriamųjų antihistamininių vaistų. Taip pat ruošiantis šiltajam sezonui svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Patogiausia tai padaryti dar žiemos mėnesiais, kuomet erkės miega – ši paprasta procedūra vaistinėje užtruks vos keletą minučių, bet gali nulemti jūsų sveikatą ar net gyvybę“, – pokalbį užbaigia specialistė.
Sunkesni atvejai – reti
„Sokrato clinica“ šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis pasakoja, jog nors vabzdžių įkandimų vasaros metu pasitaiko nemažai, daugeliu atvejų į medikus kreipiamasi retai.
„Dažniausiai žmones neramina ilgai išliekantis paraudimas įkandimo vietoje, atsiradęs bėrimas ar besivystanti lokali infekcija, kuri pasireiškia odos paraudimu, skausmu, patinimu. Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kuomet aplink įkandimo vietą susidaro paraudusios odos ratilai, jau reikėtų gydytojo konsultacijos. Jei stebimi bėrimai bei paraudimas išlieka keletą dienų, vystosi skausmas ar atsiranda patinimas, derėtų įvertinti, ar tai ne erkės įkandimo sukelta liga“, – teigia jis.
Gydytojas nuramina, jog dažniausiai įkandus vabzdžiui kūno reakcija būna lengva ir trumpa, daugiausia trunka iki kelių parų, jaučiamas lokalus ir minimalus patinimas tik įkandimo vietoje.
„Laimei, Lietuvoje itin pavojingų vabzdžių, tokių kaip, pavyzdžiui, Australijoje, nėra. Visgi itin ramūs būti negalime, mat mūsų kraštas pasižymi erkių gausa, kurios platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Į mažiau pavojingų vabzdžių įkandimus taip pat nereiktų numoti ranka – paprasčiausio uodo ar arkliamusės įkandimas gali sudaryti sąlygas išsivystyti odos infekcijai“, – perspėja specialistas.
Svarbus laikas
Kaip toliau pasakoja T. Mauručaitis, po įkandimų dažnai vystosi komplikacijos sausoje odoje arba ten, kur ji ploniausia. Taip pat jeigu šalia įkandimo yra uždegimams jautrūs audiniai: sąnariai, bursos (tepaliniai maišeliai), sausgyslės.
„Šiems veiksniams susidėjus, neretai vystosi nemalonios komplikacijos – infekcijos, sukeliančios skausmą bei nerimą dėl sveikatos. Laimo ligą ar erkinį encefalitą sukeliantys erkių įkandimai, laiku nesiėmus tinkamų veiksmų, reikalauja stacionarinio gydymo ir kelia pavojų gyvybei bei tolesnei gyvenimo kokybei, mat šių ligų padariniai dažnai lemia nepagydomus liekamuosius reiškinius“, – teigia klinikos atstovas.
Vos įkandus vabzdžiui ar vėliau pastebėjus įkandimo žymes, specialistas pataria laikytis higienos: plauti rankas, odą. Įkandimo vietą apžiūrėti, netgi nufotografuoti, tada patepti ar papurkšti odos dezinfekciniu skysčiu, stengiantis nekrapštyti ar nekasyti ten, kur pažeista.
„Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, derėtų tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos. Tokiems žmonėms taip pat visada patariu su savimi turėti epinefrino injekciją, kitaip dar žinomą kaip adrenalino švirkštą, kuris turi būti nedelsiant suleistas į stambų raumenį: žastą ar šlaunį, suleidimo vietą švelniai pamasažuojant“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, šio preparato panaudojimo principas yra itin lengvas, nereikalauja specialių mokymų ar žinių, tačiau tai – kone visad gyvybę gelbstinti priemonė.
„Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo“, – patarimais dalijasi šeimos gydytojas T. Mauručaitis.
