Laikai, kai virtuvė, svetainė ir darbo kambarys buvo atskirose erdvėse – jau praeitis. Šiandien, taupydami brangią kvadratūrą, bendrose erdvėse darome viską – priimame svečius, gaminame valgį, ilsimės ar dirbame. Tačiau planuojant tokius namus neretai susiduriama su iššūkiu – kaip tiek visko į vieną erdvę sutalpinti?
Salono „Gintaro baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė pataria, kaip suplanuoti bei įrengti bendrą erdvę, kad skirtingi jos kampai neatrodytų iš „skirtingų operų“, ir kokių klaidų labiausiai vengti.
Klaida nr. 1 – netinkamas baldų parinkimas
Anot specialistės, neretai žmonės klaidingai mano, kad mažesnėse erdvėse reikia mažų baldų, o didesnėse – didelių. Tačiau, anot J. Sventickienės – tai mitas.
„Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti priešingai, tačiau mažoje erdvėje dažnu atveju daug geriau atrodys keli dideli, negu daug mažyčių baldų. Esminė taisyklė – skirtingų dydžių, aukščių ir net formų baldai, kurie proporcingai ir harmoningai dera tarpusavyje. Tai subtiliau ir solidžiau užpildo interjerą, suteikia jam daugiau tūrio“, – sako J. Sventickienė.
Tačiau baldus vertėtų rinktis tokius, kurie galėtų išmaniai prisitaikyti prie jūsų erdvės poreikių ir pilnai ją užpildyti.
„Norint išnaudoti turimą erdvę, aš rekomenduoju rinktinis modulinius minkštus baldus. Pavyzdžiui, modulinės sofos suteikia galimybę keisti ir pritaikyti jų išdėstymą. Į didesnę erdvę galima komplektuoti kad ir penkiavietę sofą, kuri gali būti 5 metrų ilgio, o į mažiausią erdvę galima rinktis vos kelis segmentus. Be to, jūs galite reguliuoti ir pertvarkyti modulinius segmentus kaip pagalvėlės arba atlošai, kurie gali būti pritaikomi skirtingiems poreikiams“, – priduria specialistė.
Taip pat dizainerė pataria atsižvelgti į papildomą baldų funkcionalumą – štai moduliniai minkšti baldai, poreikiui esant, išsiskaido – todėl sulaukus svečių juos galima perskirstyti per visą kambarį, o sustūmus – sukurti ir miegamąją erdvę.
Klaida nr. 2 – erdvės nevientisumas
Dizainerė pastebi, kad mažose erdvėse reikėtų sumaniai rinktis spalvų ir tekstūrų gamą – ramaus, vienodo atspalvio korpusiniai baldai tarsi apgauna akį ir vizualiai suteikia erdvės pojūtį, o pernelyg ryškios ir dominuojančios akcentinės detalės –erdvę gali tik suspausti.
„Jeigu jus riboja kambario plotas, aš patariu atsižvelgti į bendrą spalvinę visumą, kad tiek virtuvės, tiek svetainės, tiek poilsio vietas ar valgomo baldai bent minimaliai derėtų tarpusavyje. Jeigu virtuvę įrenginėjate toje pačioje erdvėje, taip pat siūlyčiau vengti ryškių akcentų, neįprastų spalvinių gamų, intensyvių raštų rankenėlių. Verčiau šoniniai baldai tegu būna organiškai apjungti ir panašūs, o akcentais tegu tampa laisvai pastatomi baldai, pavyzdžiui, sofa ar kėdės prie valgomojo stalo“, – teigia dizainerė.
Dar viena klaida – noras stumdyti visus baldus prie sienų. Anot dizainerės, erdvę daug geriau užpildysime baldus išdėstę kambario viduryje. Pavyzdžiui, valgomojo ir poilsio vietą galima atskirti kambario centre pastačius sofą ir atsukus ją į svetainę. Valgomojo stalas su kėdėms taip pat gali atskirti erdvę ir jo visai nebūtina stumti prie pat sienos. „O jeigu galimybės dėstyti baldų kambario centre nėra, atitraukite baldus bent penkis-dešimt centimetrų nuo sienų, taip sukursite didesnio ir erdvesnio kambario įspūdį”, – sako J. Sventickienė.
Klaida nr. 3 – netinkamai sudėliojamas apšvietimas
Dažniausia klaida – vienas centrinis apšvietimo taškas, kuris naudojamas visam kambariui apšviesti. Toks neefektyvus apšvietimo įdarbinimas neišskirsto zonų ir erdvių.
„Kiekvienai funkcinei zonai galite pritaikyti skirtingą apšvietimo schemą. Intensyviausiai apšviestos turėtų būti valgomojo ir maisto gamybos zonos, taip pat darbo erdvė. O poilsio zonoje apšvietimas turėtų būti švelnesnis, minkštesnis. Svetainėje labiau tiks taškinė šviesa, kuri neerzina mūsų ir leidžia atsipalaiduoti bei pailsėti“, – teigia „Gintaro baldų“ ekspertė.
Klaida nr. 4 – neišnaudojama vertikali erdvė
Norint kuo sumaniau išnaudoti erdvę pravartu pasitelkti ne tik horizontalų grindų plotą, bet ir vertikalųjį – sienų – plotą, kuris labai dažnai yra pamirštamas.
„Galite naudoti aukštas spintas ar lentynas, kurios ne tik sukurs papildomos vietos daiktams, bet ir neapkraus grindų erdvės. Čia taip pat gali praversti korpusiniai moduliniai baldai, kurie susideda iš dalių ir leidžia susikomplektuoti jūsų norimo aukščio bei pločio spintas ar lentynas. Tokiu būdu galima sumaniai išnaudoti mažiau naudojamas erdves, pavyzdžiui, virš durų“, – teigia ekspertė.
Tačiau svarbus ne tik baldų išdėstymas, bet ir jų proporcingumas. „Jeigu lubų aukščio kambaryje trūksta, aš rekomenduoju nesirinkti labai horizontalių korpusinių baldų, žemų komodų, kurios erdvę tarsi padalina pusiau. Verčiau rinktis vertikalius, į aukštį „kylančius“ baldus, kurie optiškai tarsi padidina kambarį. Galima pasinaudoti ir keliais triukais, pavyzdžiui, virš komodos veidrodį kabinti ne horizontaliai, o kabinti du veidrodžius vertikaliai, šalia vienas kito. Galima žaisti ir spalvomis – dabar vėl madingi tapetai, tad siūlyčiau pasvarstyti apie vertikalių raštų tapetų panaudojimą vienai akcentinei sienai“, – priduria ekspertė.
Klaida nr. 5 – nepasitelkiama interjero akcentų pagalba
Interjero dekoro elementai labai dažnai nuvertinami, tačiau be reikalo – jie gali puikiai suskirstyti erdvę. Vienas iš jų – kilimas.
„Įprastai bendrose erdvėse renkamės vienodą grindų dangą, todėl kilimai gali padėti tokią bendrą erdvę išzonuoti. Ir nereikėtų galvoti, kad kilimas turi būti tik prie sofos. Kilimų siūlyčiau nevengti – pavyzdžiui, vienas kilimas valgomojo zonoje, kitas – prie sofos, o trečias galbūt vaikų žaidimo zonoje ar po darbo stalu“, – teigia interjero dizainerė.
J. Sventickienė priduria, kad kiekviena erdvė – tiek valgomasis, tiek svetainės ar darbo zona – galėtų turėti savo esminį „traukos tašką“ – ryškiausią elementą, kuris padėtų nukreipti dėmesį ir atskiri erdves.
„Paprasti dekoro elementai, pavyzdžiui, akcentinis šviestuvas ar kavos staliukas, padės apibrėžti jūsų svetainės zoną, net jeigu ji yra per žingsnį nuo valgomojo stalo. Panašią funkciją gali atlikti meno kūriniai ar veidrodžiai – jie įrėmina darbo vietą, skaitymo kampelį ar valgymo zoną“, – priduria J. Sventickienė.
