Naują nekilnojamąjį turtą įsigiję gyventojai neretai susiduria su klausimu, kaip susikurti patogų ir praktišką namų interjerą. Atsakymus jiems pateikia ekspertai, kurie pabrėžia: pagrindinės būsto erdvės turi skirtingas paskirtis, lemiančias, kaip šiose zonose išdėstomi baldai, projektuojamas apšvietimas, įgyvendinami kiti sprendimai.
Todėl naujakuriams patariama iš anksto susikurti aiškią būsto interjero viziją, susidėlioti įrengimo planą ir kruopščiai laikytis numatytos darbų eigos. Tik taip, anot ekspertų, galima išvengti dažniausiai daromų klaidų, papildomų rūpesčių bei džiaugtis kokybišku, patogiu gyvenimu naujuose namuose.
Viena erdvė lieka pamiršta
Susikurti būsto erdves, kuriose būtų patogu, jauku ir gera gyventi – toks tikslas, anot namų apdailos centro „Unideco“ partnerės, interjero dizainerės Karolinos Jurgulytės, vienija kone visus naujakurius.
Tiesa, svajonių interjeras ne visada gali būti įgyvendinamas praktikoje. Dizainerė pastebi, kad skirtingos būsto erdvės pirmiausia turėtų būti planuojamos atsižvelgiant į kiekvienos jų specifiką, o ne internete ar žurnaluose matytas nuotraukas.
„Vienose namų erdvėse gaminame maistą, kitose ilsimės, miegame, užsiimame mėgstama veikla, atliekame grožio procedūras. Šių erdvių dydis skiriasi, todėl į tai svarbu atsižvelgti išdėstant baldus, buitinę techniką, būtina ir prie skirtingose zonose atliekamų veiksmų derinti apšvietimą. Taip prasideda patogių bei praktiškų namų planavimas“, – sako K. Jurgulytė.
Visgi, nors paminėtoms būsto erdvėms dažnai yra skiriama pakankamai dėmesio, neretai pamiršta lieka viena itin reikšminga zona. Tai, dizainerės teigimu, yra prieškambaris, kurį ji vadina namų vizitine kortele.
„Šią erdvę išvystame tik pravėrę namų duris, tad prieškambaris turėtų atrodyti reprezentatyviai, būti patogus, praktiškas. Čia reikia laisvės judėti, spintos privalo neužtverti įėjimo. Prieškambaryje dauguma nori erdvės, vietos pasidėti rankines, raktus, įvairius aksesuarus. Be to, šioje namų zonoje dažniausiai nėra langų, dėl to svarbu sumaniai pasirūpinti apšvietimu“, – pažymi K. Jurgulytė.
Susikurti daugiau vietos – paprasta
Suteikti kuo daugiau erdvės svarbu ne tik prieškambariui, bet ir kitoms namų erdvėms. Iššūkių naujakuriams dažnai kelia svetainės, miegamojo, vonios kambario interjero išpildymas.
„Neretai nutinka taip, kad planuojantieji būsto interjerą parduotuvėje pamato savo svajonių sofą, tačiau neįvertina pastarosios matmenų.
Tuomet ji erdvėje atrodo neproporcingai: yra per didelė arba per maža. Dėl to įsirengiant svetainę patartina laikytis praktiškos taisyklės – palikti 60 cm tarpą už sofos ir baldo šonuose. Taip ji sklandžiai įsilies į šio kambario erdvę“, – teigia interjero dizainerė.
Panaši gudrybė, ekspertės teigimu, galioja ir miegamojo erdvei. Čia K. Jurgulytė pataria įvertinti, kad dažnai norimas 160×200 cm matmenų lovos dydis yra čiužinio, bet ne pačio baldo išmatavimai. Todėl, anot jos, pastarąjį pastačius kambaryje, erdvė gali ženkliai sumažėti. Pašnekovės siūloma išeitis – iš anksto suplanuoti daugiau vietos lovai, taip šiuo baldu neužtveriant viso miegamojo.
„Kalbant apie vonią, dažnas joje taip pat nori erdvės. Nors šios namų zonos kvadratūra įprastai yra nedidelė, šią padėtį išspręsti – nesunku.
Pirmiausia, vonią ir dušą, jei pageidaujama abiejų, galima sujungti pastačius stiklinę sienelę. Taip turėsime dvigubą funkcionalumą. Tuo metu skalbyklę bei džiovyklę, taupant vietą, montuoti galima nebūtinai vonioje. Tam puikiai tinka spinta prieškambaryje arba tamsus kambarys, jei toks namuose yra“, – kalba pašnekovė.
Pandeminiai poreikiai – ne tik darbo vietai
Paklausta, kaip tinkamai susiplanuoti vieną svarbiausių būsto erdvių – virtuvę – interjero dizainerė pasakoja apie auksinio trikampio taisyklę. Laikantis jos, anot K. Jurgulytės, ši zona taps tikra namų favorite.
„Virtuvėje prabėga nemaža dalis mūsų gyvenimo. Čia siekiame turėti pakankamai erdvės gaminti, tvarkytis ar pietauti. Tai užtikrinti gali auksinio trikampio taisyklė. Viename jo kampe yra šaldytuvo zona, kurioje imame maistą. Kitame – plautuvė, skirta produktams paruošti.
Trečiajame kampe stovi viryklė, orkaitė arba kaitlentė. Kai tarp šių zonų galime lengvai judėti, turime pakankamai vietos produktus plauti, ruošti, gaminti, tada nėra jokių rūpesčių“, – pastebi interjero dizainerė.
Savo ruožtu poilsio zonos funkcijas, anot K. Jurgulytės, namuose neretai atlieka svetainė arba miegamasis. Tik norint šiose erdvėse ilsėtis kokybiškai, svarbu ne tik apgalvoti baldų išdėstymą bei apšvietimą, bet ir kruopščiai pasirūpinti elektros lizdais. Patogus jų išplanavimas, pasak interjero dizainerės, leidžia be rūpesčių įkrauti telefonus, įjungti garso bei vaizdo techniką.
„Verta paminėti, kad poilsio erdvei dabar skiriamas vis didesnis dėmesys. Tai nutiko dėl pandemijos, kuri ne tik sukūrė darbo vietos poreikį, bet ir iškėlė būtinybę namuose turėti atskirą zoną skirtingiems pomėgiams.
Todėl šiuo metu norima vietos susidėti, tarkime, kompiuterinių žaidimų konsoles, įsirengti atviras, dideles lentynas knygoms, taip parodant, kuo domisi namų šeimininkai. Taip namai tampa jų gyventojų asmenybės išraiškos priemone“, – apie kintančias tendencijas kalba K. Jurgulytė.
Darbams prasidėjus, geriau neimprovizuoti
Planuojant būsto interjerą, galima susikurti ne tik savo svajonių namus, bet ir padaryti įvairių klaidų. Todėl K. Jurgulytė pataria prisiminti – įrengimo darbai reikalauja nemažai laiko, žinių, pastangų bei, žinoma, finansų.
„Viskas prasideda nuo techninės dalies planavimo. Numatymo, kaip bus įrengta erdvė, išdėstomi baldai. Tada svarbu susidėlioti apšvietimo sprendimus, apgalvoti elektros lizdus, jų įrengimo vietas.
Visiems šiems aspektams galioja minėtas principas – būsto erdvių poreikių ir funkcijų suvokimas. Žinant juos, turint aiškią interjero viziją, galima galvoti apie sienų spalvą, rinktis medžiagas, derinti įvairias detales.
Svarbiausia – kiekvienam baldų, elektros, apšvietimo, santechnikos sprendimui susidaryti aiškų planą, tiksliai žinoti visų darbų eigą ir, procesams jau prasidėjus, kuo mažiau improvizuoti. Taip viskas vyks kuo sklandžiausiai“, – pabrėžia K. Jurgulytė.
