Pandemija paskatino investicijas į nekilnojamąjį turtą: specialistai fiksuoja ne tik didelį jo įsigijimų aktyvumą, bet ir itin išaugusį namų remonto bei jų atnaujinimo mastą.
Tyrimo duomenimis, vienas iš trijų Baltijos žmonių pernai remontavo savo būstą, daugiau nei penktadalis pirko naujus baldus, apytikriai dešimtadalis – garso bei vaizdo aparatūrą namams. Draudikai pastebi, kad būsto gerinimo darbai neatslūgsta iki šiol.
Lietuvos žmonių elgsenos ypatumus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Stengiasi atnaujinti „nudėvėtą“ būstą
Tyrimo duomenimis, 37 proc. Lietuvos žmonių namuose neatliko jokių atnaujinimo darbų, jų nesiėmė 34 proc. estų ir 32 proc. latvių.
Kita dalis Baltijos šalių visuomenės – vienaip ar kitaip pagerino savo gyvenamąją aplinką. Didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų – kiek daugiau nei trečdalis – atliko būsto remontą. Latviai daugiausiai (26 proc.), lyginant su kaimyninėmis šalimis, įsigijo naujų namų apyvokos daiktų. Jų gyvenamajam būstui patobulinti pirko 23 proc. Lietuvos ir 22 proc. Estijos žmonių.
„Priežastys, kodėl visuomenė gerokai aktyviau remontuoja namus yra net kelios: dirbant, mokantis ir daugiau laiko praleidžiant namuose būstas dėvisi, todėl po sėsliau praleistų pastarųjų metų žmonės nori pagerti namų būklę.
Antroji priežastis – asmeninės santaupos, kurias karantino laikotarpiu sutaupę gyventojai investuoja į turtą, kuris, remiantis apklausų duomenimis, žmonėms yra pats svarbiausias.
Taip pat svarbi ir emocinė savijauta būnant namuose, todėl jų atnaujinimas sustiprina būsto gyventojų norą daugiau laiko leisti namuose, jausti juose emocinį komfortą ir saugumą“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis Latvijos ir 24 proc. Estijos žmonių karantino laikotarpiu pirko naujus baldus. Atitinkamai 17 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų atnaujino interjerą.
Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų Baltijos šalių visuomene, mažiausiai pirko naujų baldų (22 proc.) ir interjero detalių (14 proc.), tačiau daugiau nei latviai (9 proc.) ir estai (8 proc.) įsigijo naujos garso ir vaizdo aparatūros. Ją atnaujino dešimtadalis Lietuvos gyventojų.
„Apriboti laisvalaikio užsiėmimai už namų ribų paskatino žmones investuoti į pramogų ir laisvalaikio įrangą nuosavame būste. Didelė dalis Baltijos šalių gyventojų kiekvienais metais namus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga.
Žmonės yra technologiškai išprusę ir žengia koja kojon su technologijomis, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija matoma gerokai ryškiau nei anksčiau“, – kalba M. Jundulas.
Tyrimo duomenys rodo, kad mažiausia dalis – 7 proc. – Baltijos šalių visuomenės karantino laiku namuose pakeitė langus bei apšiltino būsto sienas.
