„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai nesiryžtų suteikti pirmosios pagalbos – tai baimė nukentėjusiajam pakenkti dar labiau. Šį svarbų psichologinį veiksnį nurodo daugiau nei pusė (57 proc.) šalies gyventojų. Psichologai sako, kad yra veiksmingų būdų mažinti šį baimės jausmą, nes suteikti pirmąją pagalbą yra kritiškai svarbu − kiekviena delsimo minutė mažina nukentėjusiojo galimybes išgyventi apie 10 proc.
„Mūsų atliktos apklausos rezultatai rodo, kad apie trečdalis šalies gyventojų yra atsidūrę sisidūrę, kai buvo suteikiama pirmoji pagalba, tačiau tik nedidelė jų dalis pagalbą suteikė patys. Nors baimė padaryti papildomos žalos bandant suteikti pirmąją pagalbą yra būdinga daugeliui gyventojų, visgi manome, kad labai svarbu kovoti su šia baime ir įgalinti žmones imtis veiksmų“, – teigia Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„InMedica“ Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Agnė Madeikytė tikina, kad situacijose, kuriose yra reikalinga pirmoji medicinos pagalba, baimė yra natūrali pirmoji žmogaus reakcija. Į baimę žmonės yra linkę reaguoti trimis būdais: kovoti, pabėgti arba sustingti.
„Tikėtina, kad tie, kurie reaguoja į baimę keliančias situacijas „kovos“ instinktu, turėdami tam tikrų žinių apie pirmąją pagalbą, bandys ją suteikti. Tačiau asmenys, kurie baimės akivaizdoje linkę sustingti arba bėgti, vargu, ar pasiryš bandyti teikti pirmąją pagalbą. Jie gali būti paralyžiuoti baimės nežinodami, ką daryti, arba pasišalinti iš įvykio vietos, kad apsisaugotų nuo papildomo streso bei rūpesčių“, – sako A. Madeikytė.
Medicinos psichologė pažymi, kad, bandydami suteikti pirmąją pagalbą, žmonės dažnai nesąmoningai prisiima sau atsakomybę už kito asmens sveikatą ir gyvybę. Ši atsakomybė natūraliai kelia baimę suklysti ir pakenkti.
„Atsakomybės prisiėmimas lemia, kad jei nukentėjusiojo būklė pablogėtų arba jis numirtų, bandžiusį jį gelbėti, tikėtina, apimtų didžiulis kaltės jausmas. Nenoras jaustis atsakingam už kito sveikatą ir gyvybę bei nenoras jausti kaltės nesėkmės atveju neabejotinai skatina neatlikti pirmosios pagalbos. Tai ypač aktualu, jeigu potencialus pagalbos teikėjas nėra įsitikinęs savo sugebėjimais padėti“, – kalba psichologė.
Ji skatina įsivaizduoti save nelaimės akivaizdoje ir atrasti laiko mokymams, kurie gali išgelbėti gyvybes.
„Patekę į nelaimę, mes norėtume, kad kas nors bent jau bandytų mums padėti, o ne abejingai praeitų pro šalį. Suteikti pirmąją pagalbą mokėti svarbu, nes jos gali prireikti bet kur ir bet kada, šie dalykai negali būti suplanuoti.
Nelaimė gali atsitikti tiek virtuvėje gaminant valgį, tiek stovyklaujant, tiek ir paprasčiausiai einant gatve ar laukiant autobuso stotelėje. Žinoma niekas nenori, kad atsitiktų nelaimė, tačiau jos nutinka, todėl geriau būti joms pasiruošus,“ – pabrėžia A. Madeikytė.
