Augant skiepijimo tempams ir mažėjant užsikrėtimų skaičiui, lietuviai vis drąsiau svarsto apie vasaros išvykas. Net 61 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų teigia, kad šią vasarą ketina keliauti. Dalis planuoja keliones po Lietuvą, dalis – užsienyje, o kai kurie – ir ten, ir ten, atskleidė draudimo bendrovės „If“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas.
„Jau pradedame skaičiuoti aštuntąjį karantino mėnesį, o žmonės, kurie buvo atsargūs nuo pandemijos pradžios, beveik pusantrų metų gyvena atsisakę kelionių svetur. Todėl įspūdžių ilgesys yra didžiulis, kai kuriems atostogos pirmiausia asocijuojasi su ištrūkimu už šalies ribų, kardinaliu aplinkos pakeitimu. Vis daugiau žmonių įgyja imunitetą po vakcinos ar persirgę, dirbdami iš namų susitaupė pinigų, todėl drąsiau galvoja ir apie keliones į užsienį“, – tyrimo duomenis komentavo draudimo bendrovės „If“ asmens produkto vadovė Lina Aidukevičienė.
43 proc. apklaustųjų keliaus Lietuvoje, 18 proc. vyks į užsienį, 24 proc. dar nėra apsisprendę, o 15 proc. respondentų keliauti neketina.
L. Aidukevičienė pabrėžia, kad vis dėlto dauguma svarsto apie netolimas keliones. 29 proc. besiruošiančių keliauti ketina vykti į šalis kaimynes, 23 proc. – į atokesnes Europos valstybes ir tik 8 proc. – į kitus regionus už Europos ribų.
„Tam įtakos turi dar visiškai neatslūgusi pandeminė situacija ir žmonių baimė užstrigti toli nuo namų. Tai rodo, kad žmonės dar galvoja ir apie saugumą bei patogumą kritiniu atveju“, – teigė L. Aidukevičienė.
Keliauti nori visos amžiaus grupės
Apklausa atskleidė, kad žmonės pasiilgo kelionių beveik nepriklausomai nuo savo amžiaus ar išsilavinimo. Visose 18–54 metų grupėse 18 proc. gyventojų planuoja keliones į užsienį, tik 55–65 metų grupėje tokių – trečdaliu mažiau. Be to, vyriausieji labiau linkę rinktis šią vasarą atostogauti kaimyninėse šalyse.
Keliones svetur taip pat labiau planuoja sostinės ir vidutines bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Kelionių draudimas galioja ir susirgus COVID-19
Draudimo atstovė L. Aidukevičienė primena, kad, nors noras atostogauti svetur didelis, grėsmė kelionėje susirgti COVID-19 – vis dar reali. Todėl vykstant į užsienį rekomenduojama turėti kelionės draudimą, kuris galiotų ir diagnozavus koronavirusą.
„Pastaruoju metu daugiausia žalų kompensavome, kai gyventojai neišvyko į kelionę dėl teigiamo COVID-19 testo arba turėjo likti atskirtyje užsienyje dėl teigiamo testo, atlikto prieš grįžtant namo“, – pasakojo L. Aidukevičienė.
Lietuviai gana aktyviai keliavo ir iki vasaros. Rudenį ir žiemą, kai pandeminė situacija buvo tikrai sudėtinga ir įtempta, 6 proc. gyventojų atostogavo užsieny. Šis faktas tik patvirtina, kad laisvėjant karantinui ir gerėjant epidemiologinei padėčiai keliaujančių skaičius tik augs.
Nors ir iš lėto padėtis gerėja, pastaruoju metu jaučiamas kelionių suaktyvėjimas. Padaugėjo ligų ir kitokių netikėtumų, susijusių ne tik su pandemija, keliaujant. Dažniausios situacijos besisvečiuojant svetimose šalyse: apsinuodijimai maistu, peršalimas, įvairios traumos. Per pastarąjį pusmetį pastebima, kad, nors bendrai kelionių sumažėjo, jos ilgėja. Tarp populiariausių vietovių išlieka Turkija, Egiptas, Graikija, Ispanija, sumažėjo kelionių į egzotinius kraštus.
Padėtis panaši ir kitose Baltijos šalyse. Keliauti šią vasarą į užsienį ruošiasi 18 proc. estų, 27 proc. keliaus pačioje Estijoje. 19 proc. latvių ruošiasi vykti į užsienio valstybes, o 26 proc. keliaus savo šalyje.
