Naujausi tyrimai rodo, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas karantino laikotarpiu mažiau važinėja viešuoju transportu. Beveik trečdalis mūsų šalies žmonių dažniau nei iki karantino renkasi keliavimą pėsčiomis. Bemaž penktadalis Lietuvos gyventojų teigia išsiverčiantys be automobilio.
Mūsų šalies eismo dalyvių įpročius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Automobilio svarba menksta
Tyrimo duomenimis, 48 proc. Lietuvos žmonių pastaraisiais metais mažiau važinėja viešuoju transportu. Statistika rodo, kad moterys (52 proc.) taip elgiasi dažniau nei vyrai (45 proc.). Tik 6 proc. mūsų šalies gyventojų karantino laikotarpiu ėmė daugiau naudotis viešojo transporto priemonėmis.
„Pastarieji metai pakeitė naudojimosi transporto priemonėmis įpročius – iš automobilių ir viešojo transporto dalis visuomenės persėdo ant dviračių ar paspirtukų bei labiau pamėgo ėjimą. Nors be automobilio kasdienybėje verčiasi tik penktadalis Lietuvos visuomenės, didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų šiai transporto priemonei. Jei žmonės dirba nuotoliniu būdu ar tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis arba viešuoju transportu, privažiuoti dviračiu, paspirtuku ar naudojantis pavėžėjo paslaugomis, automobilis žmogaus kasdienybėje tampa mažiau svarbus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad vos prieš kelerius metus transporto priemonių alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Karantino mėnesių statistika rodo, kad jo svarba menksta.
Populiarėja aplinkai draugiški judėjimo įpročiai
Tyrimo duomenimis, trečdalis Lietuvos žmonių niekada nevažinėja viešuoju transportu, tuo tarpu pėsčiomis nevaikšto vos 14 proc. gyventojų. Tokia elgsena pasižymi 16 proc. Lietuvos vyrų ir 12 proc. mūsų šalies moterų.
„Žmonės vis mieliau renkasi keliavimą pėsčiomis. Lietuvoje populiarėja ne tik pėsčiųjų žygiai, bet ir randasi įprotis didžiuosiuose miestuose nuo taško A į tašką B eiti pėstute. Tikėtina, kad dauguma žmonių, dirbdami nuotoliniu būdu, įvertino ėjimo svarbą ir išsiugdė naują judėjimo mieste įprotį. Prie to galėjo prisidėti ir paplitę įmonių ėjimo iššūkiai, išjudinę bei suvieniję namuose dirbančius kolegas“, – pastebi draudimo bendrovės atstovė.
Pasak V. Katilienės, žmonės ieško įvairesnių būdų keliauti į darbą, universitetą ir namo. „Renkamės transporto priemones, kurios padeda greičiau pasiekti reikiamą vietą, išvengti eismo spūsčių ir parkavimo išlaidų. Kuomet elektriniais paspirtukais, dviračiais, riedžiais ar motoroleriais važiuojama pagal taisykles, toks judėjimas tampa aplinkai draugišku sveiku įpročiu“, – pabrėžia draudikė.
