Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Įvykus eismo nelaimei, pirmiausia skambinama antrajai pusei

www.alkas.lt
2020-11-01 17:17:13
52
PERŽIŪROS
0
Avarija | „Autoįvykis.lt“ nuotr.

Avarija | „Autoįvykis.lt“ nuotr.

Avarija | „Autoįvykis.lt“ nuotr.
Avarija | „Autoįvykis.lt“ nuotr.

Kelyje patyrę eismo nelaimę Lietuvos vairuotojai pirmiausia apie ją praneša ne skubios pagalbos tarnyboms, o sutuoktiniui arba partneriui. Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis mūsų šalies vairuotojų po eismo avarijos iškart skambina antrajai pusei ir tik 17 proc. vairuojančių lietuvių iškart renka pagalbos numerį 112.

Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų buvo pasiteirauta, kam pirmiausia praneštumėte, jei kelyje patirtumėte eismo nelaimę.

Tyrimo duomenimis, sutuoktiniui arba partneriui po eismo nelaimės iškart skambina 37 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Pastarieji dažniau nei moterys įvykus avarijai skambina draugams ir giminaičiams.

„Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės dažnai yra nulemta stresinių aplinkybių, todėl natūralu, kad tokioje situacijoje pirmiausia skambinama pačiu svarbiausiu telefono numeriu. Po eismo nelaimės žmonės praneša artimiesiems apie savo bei automobilio būklę ir tik tuomet kreipiasi pagalbos. Tikėtina, kad toks skambučių eiliškumas nėra pats geriausias. Po eismo nelaimės reikėtų nedelsti ir, jei yra sužeistų asmenų arba kitais kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais, pirmiausia informuoti bendrąjį pagalbos centrą 112 ir, jei reikalinga, imtis pirmosios pagalbos veiksmų.

Reaguoti reikėtų operatyviai, nes iškart po eismo įvykio dažniausiai sunku objektyviai nustatyti ir jame nukentėjusių žmonių, ir automobilio būklę“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimas parodė, kad 17 proc. vairuotojų pirmiausia skambina trumpuoju pagalbos numeriu. Tokia pati dalis vairuojančių žmonių apie eismo įvykį pirmiausia informuoja savo draudimo bendrovę. Taip dažniausiai elgiasi 45-64 metų vairuotojai. Policijos pareigūnams bei medikams dažniausiai iškart skambina patys jauniausi iki 20 metų amžiaus vairuotojai.

„Tikėtina, kad pirmasis skambutis draudikui yra pasirenkamas tuomet, kai eismo nelaimė kelyje nebūna sudėtinga ir neturi rimtų padarinių nei joje dalyvavusiems žmonėms, nei automobiliams. Tokiais atvejais, vairuotojai skambina ne tik informuoti ir užregistruoti eismo nelaimę, bet ir pasitarti draudžiamojo įvykio registravimo, faktinių aplinkybių fiksavimo ir eismo įvykių deklaracijos užpildymo klausimais“, – pasakoja V. Katilienė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais atsirado galimybė eismo įvykio deklaraciją užpildyti elektroniniu būdu, todėl vairuotojai paskambina pasiteirauti rekomendacijos, kurį pildymo būdą rinktis. „Rekomenduojame eismo įvykio deklaraciją pildyti elektroniniu būdu, tai leis eismo nelaimės dalyviui greičiau gauti draudimo išmoką“, – sako draudikė.

Tyrimo duomenimis, 12 proc. vairuotojų iškart po eismo įvykio kviečiasi pagalbą kelyje. Taip dažniausiai elgiasi didžiųjų miestų vairuotojai.

„Iš eismo įvykių vietos dažniausiai sulaukiame skambučių tada, kai transporto priemonė nebegali toliau važiuoti ir vairuotojui yra reikalinga pagalba transportuojant ją iki artimiausių remonto dirbtuvių arba saugojimo vietos. Daugiausia pastangų reikia transporto priemones ištraukti iš gilių griovių, nuokalnių ar vandens telkinių. Rudenį padaugėja eismo įvykių, todėl daugiau vairuotojų kreipiasi dėl transporto priemonės nugabenimo”, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Draudikų duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose dažniausiai (65 proc.) patiria akumuliatoriaus ir elektronikos gedimus. Bendrovės skaičiai rodo, kad 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.

Tyrimas parodė, kad 9 proc. vairuotojų apie ką tik įvykusią eismo nelaimę pirmiausia skuba informuoti draugus ir giminaičius. Draugams pirmiausiai apie bėdą praneša 14 proc. vyrų ir 5 proc. moterų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Akinanti saulė gali būti skaudžių eismo nelaimių kaltininkė, įspėja draudikai
  2. Ruduo – eismo įvykių gausėjimo metas
  3. Karantino taisyklės galioja ir patekus į eismo įvykį
  4. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams taip pat galioja eismo taisyklės
  5. Kokių klaidų nedaryti pildant eismo įvykio deklaraciją
  6. Nors ir suprasdami grėsmę eismo saugumui, telefonų vairuotojai nevengia
  7. Lietuviai savo automobilius plauna dažniau bei Baltijos šalių kaimynai
  8. Automobilių elektronikos gedimai kelyje – vis dažnesnis iššūkis vairuotojams
  9. Su dygliuotomis padangomis bus galima važinėti ilgiau
  10. Karantino metu net 50 proc. išaugo psichologų paslaugų poreikis telefonu
  11. Laisvėjant karantinui būtina pasirūpinti ir automobiliu
  12. Vairuotojų prašymas vairuotojams: laikytis saugaus greičio ir leisti persirikiuoti
  13. Keičiasi atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų, dažniausiai draugiją palaiko sutuoktiniai
  14. Net ir mažos vairuotojų nuodėmės gali baigtis skaudžia nelaime
  15. Apklausa: Lietuvos vairuotojai labiausiai nerimauja dėl stabdžių

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Pilkas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias
  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai
  • Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

Kiti Straipsniai

legacy.pitchengine.com nuotr.

Vienas dalykas, kurį prieš šaltąjį metą turėtų patikrinti vairuotojai

2026 11 16
Kalėdos

Pirkėjai paskaičiavo: daugelis Kalėdų stalui planuoja skirti iki 100 eurų

2026 11 15
Kelio ženklas – gyvūnai

Padėtis su gyvūnais kelyje prastėja: 6 iš 10 vairuotojų yra patekę į avarines padėtis

2026 11 10
Sveikata

Tyrimas: kas šeštas į gydytoją kreipiasi tik smarkiai pablogėjus būklei

2026 11 08
Kalėdos

Apklausa parodė, kiek gyventojai planuoja išleisti šventėms 

2026 11 08
Padangos

Kodėl taupumas keičiant padangas gali virsti tūkstantiniais nuostoliais?

2026 11 07
Kelias

Kelininkai įspėja dėl galimo plikledžio

2026 11 06
Čiaupas

Vandens žalos gyventojams kainuoja tūkstančius: apie artėjančią nelaimę įspėja keli požymiai

2026 11 02
Dirbtinis intelektas

Beveik du trečdaliai lietuvių nėra gavę DI mokymų darbe: žinovė įspėja apie galimas pasekmes

2026 11 02
Kreditinė kortelė

3 mėnesiai be pajamų: tyrimas parodė, kiek lietuvių gebėtų išsiversti 

2026 11 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Pilkas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Victor Davis Hanson apie V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje
  • info apie Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
Kitas straipsnis
COVID-19 virusas yra jautrus terminiam apdorojimui

Pagal užsikrėtimų COVID-19 skaičių pirmauja Vilniaus apskritis, daugiausia jų siejami su apsilankymais ir renginiais baruose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai