Šiemet paskelbtoje banko „Goldman Sachs“ ataskaitoje rašoma, kad turinį kurti gebantis dirbtinis protas (DI) galėtų atlikti ketvirtadalį viso darbo, kurį šiuo metu dirba žmonės, o iš viso dėl automatizacijos Europos Sąjungoje ir JAV darbus galimai praras net 300 milijonų žmonių.
Dažnėjant kalboms apie dirbtinio proto (DI) įtaką žmonių darbui, svarbu ne tik pasirūpinti teisiniu reguliavimu, tačiau ir atsakingai rinktis reguliavimo strategiją bei priemones, o nerimaujantiems dėl savo darbo vietos – tobulinti technologinį raštingumą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Julija Kalpokienė, rengianti daktaro disertaciją šia svarbia tema.
Pasak J. Kalpokienės, paskutiniu metu itin išgarsėjus dirbtiniam protui, dažnai nesusimąstome, kad galbūt mūsų vartojamą kūrybinį turinį sukūrė ne žmogus – pavyzdžiui, skaitydami tekstus arba net klausydamiesi muzikos.
Dirbtinis protas ir toliau sparčiai tobulėja, todėl gali būti, kad ateityje vis mažiau galėsime būti tikri, jog daina, straipsnis, vaizdo įrašas ar kitas kūrybinis darbas yra sukurtas žmogaus.
„Rinkoje galima pirkti kūrybinius rezultatus, kūrinius – nebūtinai iš žmonių, kurie iš to gyvena, iš savo meno, kūrybinės veiklos, o juos generuoti.
Kuo toliau, tuo paprasčiau kiekvienam iš mūsų generuoti originalų turinį pasitelkiant dirbtinį protą.
Tai neabejotinai paveikia žmonių galimybę užsidirbti ir iš savo kūrybos, profesionaliai užsiimti kūrybine veikla“, – paaiškina tyrėja.
Dirbtinis protas žmonių neišstums
Mokslininkės teigimu, žmonės, nerimaujantys, kad dirbtinis protas iš jų atims darbo vietą, pirmiausia turėtų pasirūpinti savo technologiniu raštingumu:
kaip ir bet kurios kitos naujos technologijos atveju, reikia perprasti DI veikimą, naudą ir galimus trūkumus.
Dėl to su naujovėmis turi būti pažindinami ne tik darbuotojai, kuriems tai svarbu jau dabar, bet ir moksleiviai mokyklose, kurie šias technologijas išnaudos ateityje.
„Istorijoje jau ne kartą technologijos keitė tai, ką ir kaip žmonės dirba, kokių įgūdžių reikia darbo rinkai.
Nebus taip, kad dirbtinis protas visiškai išstums žmones iš darbo rinkos, tačiau jo panaudojimas pareikalaus darbuotojus ugdyti naujus įgūdžius.
Pavyzdžiui, jau dabar atsiranda poreikis žinovų, kurie geba formuluoti tekstines užuominas DI įrankiams, kad šie sukurtų norimą rezultatą“, – pasakoja J. Kalpokienė.
Atpažinti dirbtinį protą kūryboje vis dar sunku
Šiuo metu vienu opiausių klausimų išlieka dirbtinio proto panaudojimas kuriant originalų turinį, kuris iki šiol buvo laikomas kūrybine veikla.
Vis dar sunku veiksmingai atpažinti, ar rezultatui sukurti buvo panaudoti DI įrankiai, ir kokia apimtimi.
„Nors yra kuriami tam tikri atpažinimo įrankiai, tačiau jų tikslumas nėra šimtaprocentinis, o gerėjant atpažinimo įrankiams, gerėja ir pačios technologijos, geriau geba „sumėtyti pėdas“ ir pasidaro toks užburtas ratas“, – pažymi J. Kalpokienė.
Neatmestina, kad ateityje galimai bus priimtas sprendimas, jog žmonių kūrybinės galimybės visuomenei nėra reikalingos, ir ši veikla bus palikta dirbtiniam protui – tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas, įvertinus pavojus ir galimybes, įvykus diskusijoms.
Mokslininkė pabrėžia, jog atidžiai aptarti ir pasverti būtina bet kokį teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į jo poreikį ir apimtis.
„Turėtume analizuoti, kokie yra pavojai ir galimybės, kokias priemones turime arba galėtume turėti tam, kad veiksmingai reguliuotume DI panaudojimą su kuo mažiau neigiamų pasekmių visuomenei, žmogaus teisėms bei rinkai.
Reguliavimas gali būti priemonė išsaugoti tam tikrus įgūdžius. Nebūtinai tai ateityje bus labai konkurencinga – turėti žmogų kūrėją.
Bet galbūt mes kaip visuomenė matysime tame vertybę ir vertę“, – sako J. Kalpokienė.
Kūryba be dirbtinio proto – su žymėjimu
Doktorantės Julijos Kalpokienės disertacijos tema – „Teisinės priemonės skatinti žmonių kūrybiškumą dirbtinio proto eroje“.
Jos teigimu, šio darbo tikslas yra pasiūlyti teisinio reguliavimo priemones, kurios padėtų skatinti ir išsaugoti žmonių, kūrėjų įgūdžius – pavyzdžiui, suteiktų finansines paskatas arba užtikrintų, kad galimas žmonių kūrėjų sumažėjimas būtų pristabdytas.
„Vienas iš siūlymų būtų įvesti žymėjimą, kuris patvirtintų, kad tam tikras kūrinys buvo sukurtas žmogaus autoriaus, be dirbtinio proto“, – vieną tokios priemonės pavyzdį pateikia doktorantė.
Tačiau jų pritaikymo gali tekti palaukti – ne tik dėl minėtų iššūkių atpažįstant DI pritaikymą kūryboje, bet ir todėl, kad teisėkūra yra sąlyginai lėtas procesas:
naujų technologijų teisinio reguliavimo įvedimas paprastai užtrunka.
Negana to, J. Kalpokienė atkreipia dėmesį, kad DI ir kitos skaitmeninės technologijos dažnai nėra ribojamos valstybių sienų, todėl nacionalinis ar regioninis reguliavimas gali neduoti norimų rezultatų.
„Per greitas ir griežtas reguliavimas gali paversti tą valstybę ar regioną mažiau konkurencingu už kitus, kur to reguliavimo mažiau arba nėra visai, nes jis gali sulėtinti ar iš viso uždrausti tam tikrų technologijų vystymą, panaudojimą ir panašiai.
Tačiau delsimas reguliuoti naujas technologijas taip pat gali turėti ir blogų pasekmių:
neigiamai paveikti žmogaus teises, sukurti tam tikrą nelygybę ar kitų problemų“, – didžiausius iššūkius įvardija VDU doktorantė.
Daugėja diskusijų apie etiką
Daugybė šalių jau yra parengusios nacionalines dirbtinio proto strategijas, siekia lyderystės šioje srityje, kurti patrauklią aplinką investicijoms ir technologijų vystymui, patogias sąlygas DI verslams.
DI strategijos kuriamos ne tik JAV, Kinijoje ar Europos Sąjungoje, bet ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje.
„ES yra pateiktas Dirbtinio proto akto siūlymas, kurio tikslas – nustatyti į žmogų nukreiptas ir etiškas DI vystymo taisykles.
Taip pat ir kitose jurisdikcijose daugėja diskusijų apie DI technologijų etiką ir asmenų saugumo užtikrinimą, etišką technologijų vystymą.
Pavyzdžiui, JAV ir Jungtinėje Karalystėje daug dėmesio sulaukia vaikų apsauga socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje erdvėje bei siekiama priimti atitinkamus teisės aktus, kurie įpareigotų paslaugų teikėjus užtikrinti asmenų apsaugą nuo pavojų ir neigiamo poveikio skaitmeninėje erdvėje, kas apimtų ir tam tikrą DI technologijų panaudojimo reguliavimą“, – pastarųjų metų DI reguliavimo aktualijas aptaria J. Kalpokienė.
Nustebino greitas išgarsėjimas
Pašnekovės teigimu, rengiant disertaciją, kurios tyrimas vis dar vykdomas, ją labiausiai nustebino, kaip greitai tam tikras klausimas gali išpopuliarėti, tapti aktualiu visuomenei, žiniasklaidai ir politikams.
„Kai pradėjau tyrimus 2020 metais, buvo daug skepticizmo dėl dirbtinio proto panaudojimo kūrybinėms veikloms, DI nebuvo vertinamas kaip didelė grėsmė žmonių kūrybiškumui ir įgūdžiams.
Tačiau per paskutinius metus DI tema tapo gerokai svarbesnė:
ypač po to, kai atsirado „Dall-E“, „ChatGPT“ ir kiti įrankiai, o DI technologijos pasidarė plačiai prieinamos, nereikalaujančios didelių investicijų.
Teksto, vaizdo, muzikos generavimas yra nuolat plačiai aptarinėjamas visuomenėje, žiniasklaidoje.
Šiandien šias DI technologijas galime taikyti kiekvienas kad ir išmaniajame telefone“, – greitai pasikeitusį visuomenės požiūrį ir DI taikymo mastus aptarė J. Kalpokienė.
Julijos Kalpokienės daktaro disertacija buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) konkurse „Doktorantų tyrimai: įdomusis mokslas“, kuriame pristatomi naujausi ir pažangiausi VDU jaunųjų mokslininkų tyrimai ir atradimai.
