Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką

www.alkas.lt
2022-12-13 10:00:44
2
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

„Per pastaruosius 30 metų, Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana stabilus – dėl to, kad padidėjo migracijos srautai.

Sąlyginai didelę emigraciją kompensuoja imigracijos srautas. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius mažės – dėl gimstamumo rodiklių.

Vienai moteriai tenka 1,3 gimusio vaiko – jei šis skaičius būtų didesnis nei 2, tai užtikrintų stabilų gimstamumo augimą ir kartų kaitą.

Tačiau svarbu pažymėti, kad panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse – pavyzdžiui, visos Europos gimstamumo rodiklis siekia tik 1,5“, – svarbiausias šalies demografines tendencijas pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, plačiau šiuos bruožus aptaręs Nacionaliniame žmogaus teisių forume gruodžio 9-ąją.

Reikalinga palanki aplinka darbo ir šeimos derinimui

Diskusijoje „Šeimos samprata ir šeimos santykių įvairovė nediskriminavimo kontekste“ dr. D. Stumbrys kartu su kitais diskutantais aptarė, kaip įgyvendinti tokią šeimos politiką, kuri skatintų palaikyti visų formų šeimas – tai yra vienas iš faktorių, padėsiančių spręsti dabartines gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas.

„Turime sukurti palankią aplinką šeimai ir tėvystei – ne kažkokioms konkrečioms šeimoms, bet visiems tėvams ir mamoms, kurie nori susilaukti arba turi vaikų.

Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų socialinė padėtis, tautybė ir t. t. Juk dabar šeimose dirba tiek tėvas, tiek mama.

Todėl reikalinga finansinė parama, paslaugos, priemonės, nukreiptos į darbo ir šeimos derinimą.

Tai yra raktas į sėkmingą šeimos politiką“, – tikina dr. D. Stumbrys.

Pasak demografo, šiuo metu Lietuvoje kasmet gimsta 23 tūkst. kūdikių, tačiau miršta 40 tūkst. žmonių, todėl gyventojų mažėjimas yra neišvengiamas.

Neigiamą poveikį gimstamumui turėjo ir pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip karas ir pandemija.

Nepaisant to, mūsų šalis gali ieškoti sektinų pavyzdžių ten, kur gimstamumo rodikliai didžiausi – Švedijoje, Prancūzijoje.

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

Ypač reikalingi sprendimai, skirti jaunoms šeimoms:

dėl būsto prieinamumo, dėl darželių, mokyklų, paslaugų, skirtų norintiems dirbti ir auginantiems mažus vaikus.

„Jei žmogus žinotų, kad valstybė kompensuos buto nuomos kainą, tuomet turėdamas vieną vaiką galbūt nuspręstų susilaukti jų ir daugiau.

Arba, pavyzdžiui, kur Lietuvoje dėti vienerių metų vaiką, jei noriu eiti į darbą?“, – keletą pavyzdžių pateikia VDU mokslo darbuotojas, papildydamas, jog sprendimai turi būti kompleksiniai ir orientuoti į sritis, kuriose demografinius procesus galime paveikti efektyviausiai: tokius kaip gimstamumą ir mirtingumą.

Moterys renkasi tarp darbo ir šeimos

Stumbrio teigimu, kalbant apie gimstamumo problemų sprendimus, itin svarbi yra ir lyčių lygybė.

„Mama patiria didžiulį spaudimą rūpintis šeima ir laikyti visus keturis kampus namuose:

namų ruošą, vaikų priežiūrą.

Moteris priversta rinktis:

arba daryti karjerą, arba auginti vaikus.

Turime sudaryti patogesnes galimybes vienu metu rinktis ir tą, ir tą“, – papildo mokslininkas.

Apibendrindamas demografinę Lietuvos padėtį, dr. Daumantas Stumbrys pasakoja, jog yra ir teigiamų bruožų – antai tikėtina vyrų gyvenimo trukmė paaugo rekordiškai – nuo 2007 iki 2019 metų ji padidėjo beveik 7 metais.

Tiesa, po to dvejus metus iš šio progreso atėmė pandemija. Kita teigiama tendencija – migracija.

Dalis emigravusiųjų sugrįžta, emigracija kiek mažėja.

Be to, į šalį atvyksta dideli imigrantų srautai, kurie subalansuoja mūsų gyventojų skaičių.

„Kalbant apie gyventojų mažėjimą, reikia pabrėžti, kad tokie demografiniai procesai vyksta ir kitose šalyse, ypač posovietinėse, pavyzdžiui, Latvijoje.

Tai ilgalaikiai procesai.

Vyksta šeimos modelio kaita – šeimos darosi įvairesnės, daugėja vienišų motinų ar tėčių, gyvenančių ne santuokoje, partnerystėje. Tai susiję su visuomenės modernizacija“, – teigia VDU mokslo darbuotojas.

Įstatymai turi nesivilkti „uodegoje“

Visuomenės modernizaciją turi atspindėti ir įstatymai bei šeimos politika, todėl būtina ją tobulinti, teigia Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Dalia Leinartė.

Aptariant mažėjantį gyventojų skaičių, visuomenėje pasigirsta baimių, neva nyksta „tradicinė“ šeima – tačiau, pasak mokslininkės, tos baimės yra nepagrįstos.

„Net ir XIX amžiuje tradicinė lietuvių šeima nebuvo vien ta, kurią sudarė Bažnyčios palaimintoje santuokoje gyvenantys tėvas, mama ir jų biologiniai vaikai.

Šeimos formų buvo pačių įvairiausių ir jas visuomenė palaikė. Galiausiai, minėtos „tradicinės“ šeimos, kaip jas įvardina radikalūs asmenys, niekada neišnyks.

Net ir tose šalyse, kur įteisintos vienos lyties asmenų santuokos, tai neturi jokios įtakos šių šeimų mažėjimui.

Jei gyvename Europos Sąjungos šalyje, turime atsižvelgti į tai, kas vyksta realiame gyvenime – įstatymai neturi vilktis „uodegoje“, – pabrėžia prof. D. Leinartė.

Kartu su D. Stumbriu diskusijoje apie šeimos politiką dalyvavusi profesorė sako, jog šeimą galima apibrėžti įvairiai – pavyzdžiui, kaip žmonių grupę, kuri yra susijusi emociniais ir (arba) kraujo ryšiais.

Šeimų santykiai skirtingose šalyse yra įstatymais formalizuojami taip pat labai įvairiai – tačiau vienas nesikeičiantis šeimos sampratos aspektas yra emocija, kuri sieja žmones, kurie nutaria gyventi kartu.

Nebuvo jokių stigmų prieš „netradicines“ šeimas

„Nors Lietuvoje skirtingais istoriniais laikotarpiais šeima, santuoka buvo įteisinta skirtingai, tačiau visuomenė labai dažnai apeidavo tą teisinį formalizavimą, jei jis neatitikdavo minėto apibrėžimo.

Pavyzdžiui, iki 1940 m. teisiškai skyrybos buvo negalimos, o norintys gyventi atskirai turėjo rašyti prašymą separacijai, mokėti pinigus.

Tad paprasti eiliniai žmonės, kurie negalėjo sau to leisti, tiesiog gyvendavo atskirai, neformalizuotai, tarkim, su ankstesnio sutuoktinio pavarde.

Tačiau jokių skundų apie tokį šeimyninį gyvenimą, kuris buvo nusikalstamas Bažnyčios akyse, nebuvo“, – primena CEDAW komiteto ekspertė, pažymėjusi, jog tarpukario Lietuvoje, neskaitant Klaipėdos ir Vilniaus kraštų, buvo apie 30 tūkstančių savavališkai be bažnytinio teismo išsiskyrusių žmonių, kurie sudarė neformalias santuokas – ir jokios stigmos jų atžvilgiu nebuvo.

Neigiamas požiūris į taip vadinamas netradicines šeimas atsirado visai neseniai – į šeimas, kurios nėra įteisintos civilinėje metrikacijoje ar katalikų bažnyčioje arba kurią sudaro ne tėtis, mama ir jų biologiniai vaikai.

„Aš šį požiūrį sieju su sovietine ar rusiška propaganda, nes iš jos sklinda lygiai tokios pačios formuluotės. Tai yra ne istoriškai tradicinės, o neopatriarchalinės šeimos perkėlimas iš sovietmečio.

Vienos lyties ar kitos „netradicinės“ šeimos nekelia jokios grėsmės tradicinei šeimai – užtat kelia patriarchalinei:

tokiai, kurioje vyras įsivaizduoja, kad jis yra šeimos galva ir gali nurodyti moteriai ar vaikams, kaip elgtis, kada dirbti, kokie yra jų vaidmenys, kokie darbai vyriški ar moteriški ir t. t.“, – sako prof. dr. Dalia Leinartė.

Okupacija nukirto Lietuvos pažangą

Mokslininkė neseniai paskelbė naują monografiją „Neplanuotas gyvenimas“, kurioje plačiau nagrinėjama, koks buvo vedybinis gyvenimas ir šeiminiai santykiai sovietmečiu.

Prof. D. Leinartė tikina, jog sovietinė okupacija nukirto didelę pažangą, kurią Lietuva buvo padariusi tarpukariu.

XIX amžiuje visa kaimiškoji Europa gyveno patriarchalinėje šeimoje, tačiau natūraliai po truputį modernėjo, perėmė labiau egalitarinius, lygiaverčius vyro ir moters santykius.

Tai buvo pastebima ir tarpukario lietuvių inteligentijos šeimose.

„Įsitvirtinus sovietinei valdžiai, 1944–1945 m., prasidėjusi propaganda labiausiai palietė šeimą, lietuviams įprasti šeiminiai santykiai buvo suniokoti.

Europiniai modeliai buvo sugriauti ir šeima buvo įsprausta į labai sunkiai išpildomus modelius.

Vyrams buvo sunku prisitaikyti persikėlus iš kaimo į miestus ir miestelius, jie negalėjo dirbti to, ką darė kaime, todėl atsirado alkoholizmas ir neištikimybė kaip „išeitis“.

O moterys buvo priverstos dirbti, be jokios pagalbos, kaip suderinti darbą ir šeimą, vaikų priežiūrą“, – pasakoja monografijos autorė.

Pasak pašnekovės, motinystės atostogų sovietmečiu praktiškai nebuvo – jos atsirado tik paskutinį dešimtmetį.

Mama galėjo tikėtis pagalbos iš savo tėvų, bet buvo problematiška surasti, kur juos apgyvendinti.

Todėl vaikai dažnai buvo atiduodami senelei į kaimą, tačiau tuomet kildavo pavojus, kad nutrūks ryšys tarp vaiko ir mamos ar tėvo.

Tai tik maža dalis iškilusių didelių problemų – istorikė neabejoja, kad sovietmečio šeimos politika turėjo dideles neigiamas pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė užregistravo naują siūlomą rezoliucijos variantą „Dėl tradicinės šeimos stiprinimo“
  2. Svarbu tėvams: taps lengviau derinti darbo ir šeimos poreikius
  3. Lietuvos universitetui – 100. Pulkininkas Juozas Vėbra ir jo artimieji (II)
  4. Didžiojoje varžytuvių „Prix Laurence 2022“ scenoje – laimėtojai iš Lietuvos
  5. Išleistas elektroninis leidinys „Lietuvos universitetai“ – apie šalies universitetų ištakas ir raidą
  6. Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę
  7. Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių
  8. L. Jonauskas: Nelegalios migracijos per Lietuvos sieną organizatoriams siūloma ilginti laisvės atėmimą iki dvidešimties metų
  9. Lietuvos socialinei politikai trūksta orientacijos į žmogų
  10. Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?
  11. „Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose iki 1945 m.
  12. Naujos žinios apie saugomus Lietuvos paukščius
  13. „Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo
  14. Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms
  15. Kokia Lietuvos miškų ateitis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Nuoroda says:
    3 metai ago

    • Ramūnas Aušrotas. Lietuvoje einama kita kryptimi
    − tiesos.lt/ramunas-ausrotas-lietuvoje-einama-kita-kryptimiramunas-ausrotas/
    (Apie tai, kad šeimos nepakankamai remiamos)

    Atsakyti
  2. Nužmogėjimas says:
    2 metai ago

    Mama susirūpinusi: ar, palikusi dukrą namie vieną, nesulauks tarnybų nemalonės?
    – lrytas.lt/tevams/vaikai/2023/10/16/news/mama-susirupinusi-ar-palikusi-dukra-namie-viena-nesulauks-tarnybu-nemalones–28757949

    Kaip žmonija iki to nusirito? – Vaikas iš mokyklos pareina į tuščius namus?!! Jau tiek darbo operacijų mechanizuota, automatizuota, robotizuota. Tačiau tėvas šeimos neišlaiko – būtinai ir mamą reikia į darbą varyti, net kai namuose kūdikis arba mokinukas…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai
  • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose
  • Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis
  • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

Kiti Straipsniai

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10
Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Karštis | vdi.lt nuotr.

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?

2025 07 09
Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Šriodingerio brigada

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai