Penktadienis, 14 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai?

Kostas Leončikas, www.punskas.pl
2023-05-15 09:00:04
0
K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai? | punskas.pl nuotr.

K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai? | punskas.pl nuotr.

       

Kiekvienais metais gegužę Lenkijoje bendrojo lavinimo licėjaus ir technikumų abiturientai laiko pagrindinio ir išplėstinio lygio brandos egzaminus.

Šiame straipsnyje norėčiau trumpai priminti, kokia buvo mokymo sistema viduramžiais, kada buvo įvesti abitūros egzaminai ir kokia žodžio „matūra“ kilmė.

Viduramžių švietimo sistema

Ankstyvaisiais viduramžiais pagrindinis mokyklų tinklas veikė vienuolynuose, nes reikėjo ruošti kandidatus į vienuolius, vadinamus oblatais.

Nors 541 m. Chalkedono (miestas Turkijoje, prie Bosforo sąsiaurio) soboras uždraudė mokyti netinkančius būti vienuoliais, tačiau iš tikrųjų šio draudimo nebuvo laikomasi.

Tų laikų mokyklų mokymo lygis buvo įvairus.

Kai kurios mokyklos pasitenkino tik gramatikos, retorikos (iškalbos meno) ir dialektikos (diskusijų meno) mokymu, kartais labai siaurai, o kitos tapo aukšto lygio mokymo centrais.

Nepaisant nemažo mokyklų tinklo, jose mokėsi tik elitas.

Be vienuolynų mokyklų, dar buvo parapinės, katedralinės ir kolegiatų (svarbesnių bažnyčių).

529 m. Vaison-la-Romaine (Prancūzijos vietovė Alpėse, Provanso srityje) sinodas priėmė nutarimą dėl parapinių mokyklų steigimo.

Po trijų amžių popiežius Eugenijus II (826 m.) įsakė vyskupams rengti mokyklas, o popiežius Leonas IV (853 m.) davė paliepimą steigti jas prie parapinių bažnyčių.

Baigiant mokslus, reikėjo laikyti įvairių formų egzaminą, kurį galima pavadinti abitūros egzaminų užuomazga.

Po kelių šimtmečių baigusieji mokyklą turėjo teisę stoti į universitetus. Anksčiausia (1088 m.) buvo įkurtas Bolonijos (Italija) universitetas.

Tuoj po jo įsteigtas Paryžiaus universitetas. Jogailaičių universitetas Krokuvoje pradėjo veikti 1364 m., o jį įkūrė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis.

Brandos egzaminai | Š. Mažeika, DELFI nuotr.
Brandos egzaminai | Š. Mažeika, DELFI nuotr.

Pradžioje buvo tik 3 fakultetai:

laisvųjų menų, medicinos ir teisės. Vilniaus universitetą 1579 m. įsteigė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Steponas Batoras.

Pradžioje buvo tik 2 fakultetai:

filosofijos ir teologijos, o vėliau ir teisės. Anksčiau už Vilniaus buvo įkurtas Karaliaučiaus universitetas (1560 m.).

Revoliucinės permainos

Daugelį amžių Europoje veikė įvairios mokymo sistemos.

Labai svarbų vaidmenį švietimui turėjo Prancūzijos didžioji revoliucija, kuri įvedė nemokamą mokslą visiems luomams. Nuo šio laiko visišką švietimo kontrolę perėmė valstybė.

Revoliucijos pradėtą švietimo reformą tęsė imperatoriaus Napoleono vyriausybė. Dėl Napoleono karių naujoviška švietimo sistema paplito visoje Europoje.

Mokyklų administracija tvarkė mokyklas. Ji prižiūrėjo visus švietimo centrus. Įdomu tai, kad pirmoji Europoje „švietimo ministerija“ buvo įkurta 1773 m.

Abiejų Tautų Respublikoje, taigi dar prieš Prancūzijos revoliuciją. Nacionalinei edukacijos komisijai vadovavo kunigas – reformatorius Hugo Kolontajus (Hugo Kołłątaj).

Abitūros įvedimas

Įsteigus ministeriją, liko tik žingsnis iki abitūros įvedimo. Panašios formos kaip ir dabar brandos egzaminas įvestas Prūsijoje 1812 m., nors tada jis dar negarantavo priėmimo į studijas.

Tuomet egzaminai vyko raštu ir žodžiu. Rašomojoje dalyje abiturientai turėjo parašyti rašinį vokiečių ir lotynų kalba, išversti tekstą iš lotynų ir graikų kalbos, išspręsti kelis matematikos uždavinius bei atlikti prancūzų kalbos užduotis.

Atsakomasis egzaminas buvo dar sunkesnis:

reikėjo išlaikyti visų dalykų, kurių buvo mokoma paskutinėje klasėje, egzaminus.

Be abitūros egzaminų, Prūsijoje įsitvirtino mokymo sistema panaši į dabartinę.

XIX a. pradžioje įkurta naujos rūšies gimnazija, tai yra 9 klasių klasikinė gimnazija. Įvestos klasės ir pamokų valandos.

Karlo Abrahamo fon Cedlico švietimo reforma

Neatsitiktinai švietimo naujovės davė vaisių Prūsijos valstybėje, kuri buvo palanki Apšvietos epochos sumanymams.

Tai čia gimė sąvoka „matūra“, kilusi iš vokiečių „Matur“. Šis žodis perimtas iš mokyklinio žargono yra sudėtinio žodžio „Maturitätsprüfung“ santrumpa, reiškianti „brandos egzaminą“.

Pirmasis dėmuo kilęs iš lotyniško būdvardžio „maturus“ (subrendęs, suaugęs, suvyriškėjęs).

Lietuviškame „Tarptautinių žodžių žodyne“ žodis „matūra“ pažymėtas kaip pasenęs.

Taigi už matūros sumanymą turėtume būti dėkingi Prūsijos valstybės teisingumo, taip pat bažnyčios ir mokyklų ministrui Karlui Abrahamui fon Cedlicui.

Tai jis 1788 m. paruošė ir pasiūlė įgyvendinti įstatymą dėl abitūros egzamino, kuris turėjo patvirtinti mokyklos baigimą ir išrinkti kandidatus studijoms bei aukštiems valstybiniams postams.

Jis ne tik įvedė naują egzaminą, bet taip pat pasirūpino, kad mokiniai pirmiausia ugdytų gebėjimus logiškai mąstyti, o ne užpildytų galvas mažiau ar labiau reikalingais faktais, datomis ir pavardėmis.

Ministras K. A. fon Cedlicas pasižymėjo tikra didaktine aistra ir reformatoriaus užsidegimu.

Palaidotas Žemutinėje Silezijoje Volimo (netoli Valbžycho miesto) Šv. Jadvygos bažnyčioje, šalia 12 šeimos narių.

Šaltinis

Mariusz Grabowski. „Kto wymyślił egzamin maturalny. I właściwie po co?“

„Gazeta Współczesna“, 2023.05.05, nr. 86 (20295), p. 19.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Puidokas. Ar Švietimo ministerija girdi abiturientus ir mokytojus?
  2. A. Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams
  3. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  4. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  5. Artėja paroda „Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę“
  6. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys
  7. Istorikas V. Rakutis pristatys naują knygą
  8. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  9. R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“?
  10. L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos
  11. Istorikas A. Kulakauskas: Be lietuviško universiteto nebūtume tapę visaverte civilizuota tauta
  12. Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)
  13. A. Navys, M. Sėjunas. Mums, vakarams, reikia Karolio Katkevičiaus
  14. Z. Kumetaitis. Ar istorijai būdingas spiralės dėsnis?
  15. Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lazdynai
Lietuvoje

Sostnė rengia Lazdynų tvarkymo gaires

2025 11 14
„Via Lietuva“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Akcija „Neužgesk“ kviečia prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose

2025 11 14
Vaistai
Gamta ir žmogus

Nauji kompensuojami vaistai atvers galimybes vėžio gydymui

2025 11 14
Gyvūnų krematoriumas
Gamta ir žmogus

Prie kelio Kaunas–Vilnius statomas gyvūnų krematoriumas

2025 11 14
Elektroninė prekyba
Gamta ir žmogus

Artėjant juodajam penktadieniui pastebimas sukčių suaktyvėjimas

2025 11 14
Automobilių patikra
Gamta ir žmogus

Automobilių patikra parodė – žiemai pasiruošę ne visi

2025 11 14
BELMA komisijos įvertinti vadovėliai
Kultūra

Lietuviškiems vadovėliams – tarptautinių žinovų pagyros: kuo jie sužavėjo komisiją?

2025 11 14
Lietuvos Radijas
Istorija

Dvi Lietuvos sukaktis minės ir UNESCO

2025 11 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  • Rimgaudas D. apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • > Kažin apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostnė rengia Lazdynų tvarkymo gaires
  • Akcija „Neužgesk“ kviečia prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose
  • Nauji kompensuojami vaistai atvers galimybes vėžio gydymui
  • Kaunas pirmasis iš Lietuvos miestų įžiebs Kalėdų eglutę

Kiti Straipsniai

Kaip išsirinkti batus, kurie tarnaus ilgai?

Kaip išsirinkti batus, kurie tarnaus ilgai?

2025 11 14
Matepad 11.5 | integrity.lt nuotr.

Nuo sąsiuvinio iki planšetės: kaip keičiasi mokymosi įpročiai

2025 11 14
Lietuvos Radijas

Dvi Lietuvos sukaktis minės ir UNESCO

2025 11 14
Pavojingi gaminiai

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 11 14
Vilniaus rotušė

Pradėtas Vilniaus rotušės atnaujinimas

2025 11 13
Kraujo tyrimas

Nuovargis ir sudėtinga susikaupti? Priežastis gali slypėti kraujyje

2025 11 13
Pradedami magistralės nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimo parengiamieji darbai

A. Zuokas ragina skubiai imtis veiksmų dėl vežėjų

2025 11 13
Aplinkos ministerija: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

Aplinkos ministerija: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

2025 11 13
Pristatymą „Lietuviškos Vėlinės“ pristatanto lenkų režisierius J. Skšyvanekas

„Lietuviškas Vėlines“ pristatantis lenkų režisierius J. Skšyvanekas gilinasi į praeities ir dabarties nuodėmes

2025 11 13
Karmėlavos sankapio diržo krepšiai. Vytauto didžiojo Karo muziejaus eksponatas

Mada, kuri išliko per šimtmečius: Raudondvario pilyje atidaroma išskirtinė paroda

2025 11 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  • Rimgaudas D. apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • > Kažin apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • > Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse jis geriausias? | euroblogas.lt nuotr.

Kokia gyvenimo kokybė kaimiškosiose savivaldybėse?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai