Rugsėjo 21 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks naujausios karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje:
kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius Valdas Rakutis ir knygos sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė. Renginį ves istorikė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Karo istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino:
naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus pramanus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir patirtį.
Autorius klausia, ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus vadovas?
Pasakyčiau taip:
vaddovų, protingų žmonių gal ir buvo.
Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.
Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio?
Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi vienus su kitais Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes.
O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį? Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?
Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę.
Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir gretina su šiandiena.
Renginio metu bus galima įsigyti leidinį su autoriaus autografu.
Gal pirmiausiai derėtų visgi galų gale ištirti iš kur ir kada atsirado pavadinimas “Rzeczpospolita obojga narodow”, verčiamas kaip “Abiejų tautų respublika”. Kad Lenkijos karalystė būtų taip pavadinta po Liublino unijos jos aktai nepatvirtina. Be to, gramatiškai ‘obojga’ yra pažymimuoju žodžiu ‘Rzeczpospolita’, o ne žodžiui – ‘narodow’, tad tikresnis jo liet. vertimas būtų – ‘tarpusavė’. Tokiu atveju pavadinimas “Rzeczpospolita obojga narodow” verstinas kaip “Tarpusavė Tautų Respublika” arba net – “Tarpusavė Bajorų Respublika”, kas atitiktų faktams, nes Lenkijos karalystėje “narodų” 16 a. buvo ne du. Be to, tuo metu “narodais” dar buvo – bajorija.