Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu.
Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Vienas iš jų – anuomet Kionigsbergas, dabar Kaliningradas – tą vardą išlaikė iki šiol.
Karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo. „Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį į Maskvos vykdytą kryptingą toponimikos politiką, kurią šiandien privalome pakeisti.
„Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai.
Keičiant pavadinimus, ne tik orientuotasi į tai, kad naujų vietovardžių reikšmės būtų suprantamos srities kolonizatoriams iš įvairių SSRS dalių, bet ir į srities priklausomybės sovietams legimitimizavimą. Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo Seimo narė.
Manau, kad solidarizuotis su Lenkija dėl Kaliningrado pavadinimo pakeitimo Karaliaučiumi nederėtų. Kaip kryžiuočiai, taip ir Lenkija į tą kraštą yra atėjūnai. Lietuvai, keičiant Kaliningrado pavadinimą, reikalinga ieškoti gilesnių lietuviškų, kuršiškų tos žemės pavadinimo istorinių šaknų, siejant Karaliaučiaus pavadinimo žodžio šaknies Kar- giminystę su Kuršių marių, kuršių genties, Karelijos, su 9 a. šaltinių minimu Cori genties vardu. Visai gali būti, kad Karaliaučiaus pavadinimas yra sudurtinis žodis, sudarytas iš šaknies Kur- (kuršiai) ir Leit-/Liaut-(leičiai – lietuviai), taigi skambėjęs – kaip Kurleitus (Kurliaučius). Juk yra žodžiai Kurlendas, Kurhauzas, Kurzemė ir t.t. Taigi, kapitaliai žiūrint, Karaliaučiaus pavadinimas nieko bendro su žodžiu karalius neturi. Atsižvelgus į tai, Kaliningrado pavadintinas keistinas pirminiu jo lietuvišku vardu – Kurliaučius, Kurleitus.
Tvanksta yra prūsiškas Karaliaučiaus pavadinimas.
O kodėl jis ne lietuviškas pavadinimas nuo liet. patvinkti, užtvanka, patvinti, potvynis, tvindyti, užvindyti. Juolab, kad tai reiškia semti, užsemti. Pvz., vanduo ėmė valtį semti, kas reiškia ir skandinti ją. Taigi Semba nuo semti, Skandinavija nuo skandinti. Tokiu atveju Tvanksta ir Semba yra sinonimiški – tos pačios reikšmės pavadinimai. Jie visi kaip matyti, yra lietuviški, tačiau Semba ir Skandinavija reiškia krašto pavadinimus. Tokiu atveju ir Tvanksta veikiau yra krašto , o ne miesto pavadinimas. Tad kodėl Karaliaučius iki Sembos užkariavimo ir kryžiuočių įsitvirtinimo jame negalėjęs būti vadinamas šiuo vardu ir kodėl jis negali būti lietuviškas, kaip yra Sembos, Skandinavijos ar Tvankstos vardai. Taigi Karaliaučiaus pavadinimas nėra joks kryžiuočių duoto Kionigsbergo vardo vertimo darinys, o yra, kaip manau, iš seniau turėtas lietuviškas vardas.
Tiesiog prūsai buvo baltų gentis, kaip ir lietuviai, tad ir dauguma prūsų kalbos žodžių panašūs į lietuvių. Tad lietuviškai Karaliaučių reikėtų vadinti Tvanksta.
Mat, pakankamai neištyrus klausimo, Tvanksta pavadinus Karaliaučių, gali būti, kad patys imtume užkapstyti savo ar giminių istoriją. Sudėtingas klausimas, nes labai gali būti, kad Karaliaučiaus pavadinimas turi dar gilesnes lietuviškas šaknis.
norite pasakyti, kad kurorto namų pavadinimas Kurhauzas Palangoje susijęs su kuršiais? Teisingai supratau?
Ne, – noriu pasakyti, kad tų žodžių šaknys kur- yra giminingos, nes, regis, kurhauzų yra ne tik Palangoje.
Vokiškai:
Kurort = kurortas, kurortinė vietovė
Kur = gydymas, gydymo kursas;
Kurgast = kurortininkas, besigydantis poilsiautojas;
Kurhaus = sanatorija, poilsio namai, teikiantys sveikatinimo ar gydomąsias procedūras
Šie vokiški žodžiai yra jau naujoviški, pasidaryti nebejaučiant pirminės lietuviškos šaknies kur- reikšmės, todėl tik tiek jie ir tegali pasakyti Karaliaučiaus pavadinimo lietuviškumo klausimo atžvilgiu. Bet kadangi yra galimas dvigarsių Kur/Kul tarminis keitimasis, tai tokiu atveju ir Kulautuvos pavadinime galima matyti vokiškų kurortinių vietų Kurhauzų pavadinimų giminystę.
Žodis Kur labai senas, perimtas iš lotynų k. žodžio cura (rūpinimasis, rūpesčio kėlimas, gydymas, priežiūra, slauga, globa ir kt.) bei jo vedinių, curabilis, curate, curatio, curator, curatura . Aukštuomenė nuo senų laikų mėgo gydytis ar lepintis vandens procedūromis kurortinėse vietovėse.
Taip, rūpinimasis turi senas ir gilias tradicijas Lietuvoje. Rūpintojėlių skulptūras turėjo kiekvienas kaimas ar net kiemas. Panašias skulptūros randamos ir Egipte. Prūsai, regis, juos rapais vadino. Taigi yra galimi ir lotynizmo pėdsakai Karaliaučiaus pavadinime. Jo žemė dvelkia gilia lietuviška dvasine senove.
Kurhaus – sveikatinamojo poilsio namai su (mineralinio) vandens, purvo, mankštos, masažo ir kt. gydomosiomis procedūromis (dabar SPA)
Kurort – vietovė, gyvenvietė su visomis šiomis gėrybėmis.
Savaime aišku, kad turime vartoti istorinius lietuviškus vietovardžius.
Bet Seimo nario motyvacija juos vartoti, tai iš koto verčia. („Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.)
Jis kaip vasalas nori daryti taip kaip lenkai daro. O juk tie vietovardžiai visoje srityje – ne lenkiški. Tame krašte niekada lenkai negyveno. Ten – Lietuvos žemė, mūsų protėvių žemė, ten tikrieji istoriniai vietovardžiai – lietuviški ir prūsiški. Bet ne tai yra argumentas Seimo nariui. Jam tik reikia solidarizuotis su lenkais. Nenustebkite, jei tuoj Lietuvoje spaudoje pamatysite ne lietuviškus, bet lenkiškus to krašto vietovardžius „originalo kalba“: Krolewiec, Tylža, Gąbin, Stolupiany…
Taip, Semaškos uodegavimo lenkiškumui yla akivaizdžiai išlindo iš maišo. Rinkimai… – nepamirškime…
• I. Šimonytė: Stambulo konvenciją reikia ratifikuoti dar šioje kadencijoje
– pozicija.org/i-simonyte-stambulo-konvencija-reikia-ratifikuoti-dar-sioje-kadencijoje/
• Ramūnas Aušrotas. LRT skambiai skelbia, kad EP ratifikavo Stambulo konvenciją
– pozicija.org/ramunas-ausrotas-lrt-skambiai-skelbia-kad-ep-ratifikavo-stambulo-konvencija/
„Kaip visada su LRT, tiesa nepasakoma iki galo. [ … ]
EP pritarė prisijungimui ne Stambulo konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d.”
• Konservatizmas galutinai paliko Tėvynės Sąjungą
– pozicija.org/konservatizmas-galutinai-paliko-tevynes-sajunga/
• Kam reikalinga Europos Sąjunga? Vytautas Sinica
– pozicija.org/kam-reikalinga-europos-sajunga-vytautas-sinica/
• Apie slepiamą bėdą Lietuvos su Krescencijum Stoškumi …LINK TIESOS
– pozicija.org/apie-slepiama-beda-lietuvos-su-krescencijum-stoskumi-link-tiesos/
(Apie mūsų tautos nykimą)
Norėčiau priminti, kad Sembos pusiasalis yra etninių prūsų žemė. Ir todėl prūsų žynį Prattenį (J. Lukošiavičius), gyvenantį juos užgrobusių lenkų teritorijoje, klausiu: “Kaip prūso Herkaus Manto laikais, rusų pervadintas į Kaliningradą, iš tikro vadinosi Aistmarių rakte stovintis šis prūsų miestas? Koks jo tikrasis vardas?”.
P-Rusu zynys Prattenis? or gal visgi teisingiau sakyti : Prutenu zinys Prattenis ( Brutenis) ???
Rimgaudai maldauju pagalvokite apie tai…
Dar kartą apie neapykantą lietuvių kalbai prof. Laima Kalėdienė: Laisvės partija – uždaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją
– pozicija.org/dar-karta-apie-neapykanta-lietuviu-kalbai-prof-laima-kalediene-laisves-partija-uzdaryti-valstybine-lietuviu-kalbos-komisija/
Lietuvių kalba yra valstybinė. Tad , jeigu yra neapykanta valstybės kalbai, tai, vadinasi, yra neapykanta ir valstybei šiuo atžvilgiu. Tokiu atveju akivaizdu, jog veikiant su neapykanta negali būti neveikiama kalbos atžvilgiu priešingai negu nustatyta Konstitucijos ir įstatymų, t.y. nelojaliai valstybei. Laisvai vienytis Konstitucijai ir įstatymams priešingiems tikslams ir veiklai nėra galima (35 str.), taigi besireiškiant Laisvės partijos neapykantai valstybės kalbai keltinas jos veiklos neteisėtumo pagal Konstituciją klausimas.
Lietuvių kalba yra valstybinė. Tad , jeigu yra neapykanta valstybės kalbai, tai, vadinasi, yra neapykanta ir valstybei šiuo atžvilgiu. Tokiu atveju akivaizdu, jog veikiant su neapykanta negali būti neveikiama kalbos atžvilgiu priešingai negu nustatyta Konstitucijos ir įstatymų, t.y. nelojaliai valstybei. Laisvai vienytis Konstitucijai ir įstatymams priešingiems tikslams ir veiklai nėra galima (35 str.), taigi besireiškiant Laisvės partijos neapykantai valstybės kalbai keltinas jos veiklos neteisėtumo pagal Konstituciją klausimas.
Svarbiausia – kad neliktų Tautos.
Kai teritorijoje liks tik kalbų mišraine šnekanti bekilmė liaudis ( vyrodki bez plemeni i roda ), jai visiškai nerūpės, kokia čia valstybė, kas ją valdo. Jos valdymą bus galima pigiai ir greitai perimti, pasisavinti. Pažangioji okupacija.
Atrodo, labai išradingas Kai kas nepaprastai atidžiai išklausė vieno asmens kalbos, kur buvo išsakyta itin teisinga mintis, jog be SAVO kalbos mes būsime niekas. Ir tas kai kas ėmėsi energingos veiklos. Tas Kai kas – jis Seime, ar iš išorės jam diriguoja?
Iš išorės tam vyksmui, regis, yra du interesantai, amžiais besivaržantys tarpusavyje… Viduje yra, kaip buvo nuo Vytauto Didžiojo laikų, tik tarnystės vienam arba kitam, o praktiškai abiems kartu, kadangi jų tikslas tas pats – vienas.
> juras
Tą, ką klausiate, reikia sužinoti. O sužinoti gali jotvingis iš Punsko Lietuvos Rašytojų sąjungos narys Sigitas Birgelis, kartu su prūsų žyniu Pratteniu jo žemėje pastatęs prūsų gynybinės pilies modelį. Pratteniui (dešininis kirtis ant e) savo, kaip žynio, žinias yra perdavęs jo tėvas ir visa jų giminė yra kilusi nuo Vyslos upės, įtekančios į Aistmares, žemupio. Prattenis yra kultūrinės Prūsų draugijos Lenkijoje pirmininkas ir save laiko neatsiejama Lietuvos dalimi. Į klausimą telefonu “kur dabar esate?”, Prattenis atsako: “Lietuvoje!”. Sigitas Birgelis skaito “Tėviškės alką” ir, nuvažiavęs, galėtų paklausti Prattenį apie galimus jo geneologinius ryšius su Pruteniu arba Bruteniu. Padarykite tai, prašau, Sigitai ir parašykite į “Tėviškės alką”. Kartu ir tikrą dabartinio Kaliningrado anksčiau buvusį miesto vardą irgi sužinokite. Dėkoju.
VLKK nepritaria Kaliningrado pervadinimui Karaliaučiumi, bet skatina lietuvišką vietovardį
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/vlkk-nepritaria-kaliningrado-pervadinimui-karaliauciumi-bet-skatina-lietuviska-vietovardi/290893/