Pristačius visuomenei „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio susijusių šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti.
Atlikus visas specialiojo teritorijų planavimo dokumento projekto korekcijas jis bus pristatomas visuomenei dar kartą, preliminariai – šių metų kovo mėnesį. Apie patikslinto plano pristatymo datą ir kitus terminus bus pranešama papildomai – žemės savininkams ir kitiems naudotojams bei jų kaimynams bus išsiųsti pranešimai registruotąja pašto siunta.
„Toks didelis tiek savivaldybių, tiek verslo atstovų ir gyventojų aktyvumas planuojant vieną strategiškai svarbiausių, bet drauge ir vieną sudėtingiausių naujojo geležinkelio atkarpų – išskirtinis. Telkiame ekspertų pajėgas tam, kad kiekvienas pasiūlymas būtų atsakingai įvertintas ir, jeigu jis argumentuotas, atitinkamai būtų koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kiek tai leidžia šio projekto parametrai“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Specialiojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas prasidėjo 2022 m. lapkritį ir truko du mėnesius. Viešinimo metu papildomai vyko susitikimai su savivaldybėmis, bendruomenėmis ir žemės sklypų savininkais, kuriuos naujai tiesiamas geležinkelis palies tiesiogiai. Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per šiuos du mėnesius susipažinti su parengtais ruožo Kaunas–Vilnius specialiojo plano sprendiniais, teikti argumentuotus pasiūlymus.
Anot Dovydo Palaimos, už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, kiekvieną pateiktą pasiūlymą siekiama įvertinti kaip galima operatyviau ir išsamiau: „Šiuo metu vertinami pasiūlymai. Kai tik šis etapas bus baigtas, kiekvienas pasiūlymo teikėjas gaus raštiškus atsakymus. Atlikus pakeitimus specialiajame plane apie juos visi, kuriuos tiesiogiai palies naujai tiesiamas geležinkelis, bus informuojami pakartotinai.“
Geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kai po aktyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai.
Laikai pasikeitė, dirbama nuotoliniu būdu. Taigi, to greito važinėjimo tarp Kauno ir Vilniaus mažėja ir mažės. Akivaizdu, kad greitasis geležinkelis taps pagrindiniu žmonių susisiekimu su pajūriu, ypač vasarą. Be to, jis reikalingas ir tam, kad būtų patogus susisiekimas turistams tarp Vilniaus ir Rygos, Vilniaus ir Klaipėdos.
Visa tai įvertinus, tikslinga už ES lėšas tiesti greituosius bėgius dabar esamu geležinkelio pylimu Vilnius – Šiauliai – Ryga. Tokiu atveju Lietuva už savo pinigus (gali būti ir privataus verslo investicijų) nusivestų atšaką nuo Šiaulių iki Klaipėdos, taip pat už ES lėšas apie 15 km. atšakėlę – nuo Jonavos iki Kauno. Tokiu atveju “Rail Baltica” per Jonavą eitų ir Kauno susisiekimas su pajūriu, o taip pat galėtų tarnauti ir greitąja linija tarp Kauno ir Vilniaus.
Taip ženkliai sumažėtų važinėjimo į pajūrį automobiliais keliama tarša. Mat, savo automobiliais būtų galima atvykti i artimiausią geležinkelio stotį, jį palikti saugojimo aikštelėje, o, sugrįžus nuo pajūrio, juo parvykti iki namų. Va tas “Rail Baltica” plano tikslinimas, iš kurio būtų nauda valstybei ir patogumas žmonėms.
Kur minsterijos galvos sprendžiant tą klausimą!