Juodasis gandras – tikras slapukas

Lietuvių kalboje įprasta nepritapėlį vadinti „balta varna“ ar „juoda avimi“, bet į šį sąrašą puikiai tiktų ir… juodasis gandras (Ciconia nigra).

Šis sparnuotis nuo visiems pažįstamo giminaičio baltojo gandro skiriasi ne vien savo plunksnų apdaru, bet ir charakteriu. Jis tikrai yra „balta varna“ gandrų giminėje.

Juodasis gandras, skirtingai nuo baltojo, yra vienišius ir laikosi atokiai nuo žmonių. Jo lizdo nepamatysite prie sodybų, ant namo stogo ar elektros stulpo.

Juodasis gandras lizdus suka tik miške, senuose medynuose. Paprastai jis įsikuria dideliuose miškų masyvuose – arba drėgnuose mišriuosiuose, arba sausuose spygliuočių miškuose, bet visada netoliese turi būti pelkių ar vandens telkinių.

Beje, juodasis gandras yra prieraišus prie perimviečių ir į tą patį lizdą grįžta daug metų iš eilės, jeigu pastarasis nebūna sunaikintas.

Juodojo gandro mityboje vyrauja vabzdžių lervos, varliagyviai, smulkūs žinduoliai, paukščių jaunikliai.

Juodieji gandrai šalinasi ne tik žmonių, bet ir laikosi atokiai vieni nuo kitų. Artimą ryšį palaiko tik su savo pora, kadangi yra monogamai. Vieną juodųjų gandrų porą nuo kitos gali skirti pora tūkstančių hektarų miško.

Juodieji gandrai grįžta į Lietuvą kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, peri vieną kartą per metus ir padeda iki penkių kiaušinių.

Juos apie trisdešimt dienų peri patelė, bet patinas ją pakeičia, kad ši galėtų pasimaitinti.

Dažniausiai išaugina 2-4 jauniklius, kurie liepos mėnesį palieka lizdą. Juodieji gandrai yra tolimieji migrantai, Lietuvą paliekantys rugpjūčio-rugsėjo mėnesį.

Žiemoti skrenda į Vidurinę ir Pietų Afriką, Šiaurės Indiją, Kinijos pietus. Jų „intravertišką“ charakterį patvirtina ir tai, kad migruoja pavieniui, o ne grupėmis.

Net tos pačios poros nariai gali žiemoti skirtingose vietose, o vėliau sugrįžti į tą patį lizdą!

Juodasis gandras yra daug retesnis už savo giminaitį, įrašytas į Raudonąją knygą ir saugomas visoje Europos Sąjungoje.

Didžiausią grėsmę šiam grakščiam miško paukščiui daro plyni kirtimai ir jų metu sunaikinami lizdai. Taip pat kirtimų sąlygota didelių miško masyvų fragmentacija, kadangi jaunos poros nebeturi, kur įsikurti.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje peri nuo 650 iki 900 juodojo gandro porų. Jų namus saugo „Natura 2000“ tinklas.

Šiuo metu juodųjų gandrų namai saugomi Biržų girioje, Dotnuvos-Josvainių miškuose, Šimonių girioje, Taujėnų-Užulėnio miškuose, Žaliojoje girioje ir dar keletame „Natura 2000“ teritorijų.

Parengta pagal LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ pranešimą