Šalia KTU Santakos slėnio duris atvėrė žiedinės ekonomikos erdvės. Pasitelkdami 3D spausdintuvus ir kitą įrangą, kūrėjai galės praktiškai įgyvendinti savo idėjas.
Naujose erdvėse laukiami ne vien mokslo atstovai, bet ir visi kauniečiai. Tvarius gamybos sprendimus bei atsinaujinančią ekonomiką skatinanti Inovacijų laboratorija – pirmasis ir kol kas vienintelis toks centras Lietuvoje.
Stiprins žiedinę ekonomiką
Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje (Studentų g. 54) įkurta švariųjų technologijų ir mokymų erdvė. Čia lankytojai gali naudotis 3D spausdintuvais, kompiuteriais su modeliavimui skirta įranga, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, ploteriavimo įrenginiu, siuvimo mašinomis. Taip pat įrengtos patalpos mokymams ar teminiams susirinkimams.
Dirbtuvėse galima taisyti, apdoroti ar perdirbti elektronikos priemones, medieną bei plastiką. Veikia medienos ir aliuminio apdirbimo bei lazerinės pjaustymo staklės, diskinis pjūklas.
„Tvarumas – viena esminių Kauno strateginių sričių. Atverdami dirbtuves, dar labiau stipriname žiedinės ekonomikos procesus mieste. Skatinsime motyvuotus bei kūrybingus žmones drauge įgyvendinti idėjas, pažinti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, o rezultatus pristatyti tarptautiniuose projektuose“, – naują iniciatyvą mieste sveikino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pasak vicemero, nauja erdvė skirta ne tik mokslo atstovams, bet prieinama ir visiems kauniečiams.
Keis įsisenėjusias nuostatas
„Šis naujoviškų technologijų centras – didelių dalykų pradžia. Norime kuo daugiau atliekų prikelti antram gyvenimui ir paversti jas naudingais daiktais.
Erdvė padės kūrėjams išbandyti naujus verslo modelius, pasitikrinti savo idėjas, net jei tam neturi resursų ar pakankamai žinių. Dirbtuvėse vyks ne tik naudojimosi technika mokymai, bet ir kūrybinės sesijos“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas V. Varžinskas.
Pasak pašnekovo, naujovių erdvė ženkliai prisidės prie tolesnio Kauno augimo žaliojo kurso kryptyje ir siekiamų bei įgyvendinamų pokyčių mieste.
Strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų neseniai patvirtinęs Kaunas ypatingą dėmesį skyrė tvarumo idėjoms. Šį dokumentą rengusi darbo grupė iškėlė tikslą keisti įsisenėjusią nuostatą, esą žiedine ekonomika siekiama tik sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tikrasis poveikis ir rezultatas – žymiai platesnis bei daugiau aprėpiantis: mažinti ekonominę priklausomybę nuo pirminių išteklių gavybos šalies viduje ir ypač už jos ribų.
Kaunas – tarp pažangiausių miestų
Žiedinės ekonomikos kūrybinės dirbtuvės – bendras Kauno miesto savivaldybės, KTU bei ISM Ekonomikos ir vadybos universitetų projektas. Įranga įsigyta įgyvendinant Europos Sąjungos „Horizon2020“ programos projektą „Pop-Machina“ (ang. Collaborative Production for the Circular Economy; a Community Approach). Investicijų vertė įrangai įsigyti siekia 100 tūkst. eurų.
„Pop-Machina“ projekto tikslas – sukurti novatoriškus sprendimus, siekiant miestų gyventojus aktyviai įsitraukti į veiklas, grindžiamas žiedinės ekonomikos principais, šiuos sprendimus ištestuoti ir paruošti rekomendacijas jų taikymui kitose šalyse.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Justinos Gineikienės, tuo pačiu tikslu įgyvendinami moksliniai tyrimai. Jų rezultatai padeda ne tik suvokti, kaip didinti žiedinių produktų populiarumą, bet ir suteikia rekomendacijų, kaip geriausia steigti žiedines kūrėjų dirbtuves kituose miestuose, kaip skatinti gyventojus tapti kūrėjais, o savo pomėgius kurti išvystyti į tvarius smulkius verslus.
„Žaliąsias idėjas gvildenantiems gyventojams čia bus padedama jas išsigryninti. Tuo tarpu tiems, kurie sumanymus jau įgyvendina – išsiaiškinti galimybes verslą vykdyti efektyviau, sparčiau, didesnėmis apimtimis“, – teigia prof. dr. J. Gineikienė.
