Projekto vadovo, kuruosiančio Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną klausimus, pareigas užims Vitalija Zumerienė.
Atrankoje į projekto vadovo vietą dalyvavo 5 pretendentai. Atranką laimėjusi V. Zumerienė turi daugiau kaip 10 metų patirties projektų valdymo srityje, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Darbą ji pradės spalio 29 d.
Projekto vadovė planuos ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų perkėlimo į kitą vietovę įgyvendinimo priemones, organizuos ir kontroliuos jų įgyvendinimą bei atsakys už suplanuotų rezultatų pasiekimą laiku.
Žemės ūkio ministeriją planuojama perkelti į Kauną 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje.
Norėčiau atkreipti V. Zumerienės dėmesį į Konstitucijos 17 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas. Kas be abejonės reiškia, kad teisę į valstybės valdymo institucijų buveinių vietą yra suteikta ir nustatyta Vilniui. Taigi, ar nederėtų projekto vadovei prieš imantis projekto vykdymo, įsitikinti, kad vykdant projektinę veiklą nebus pažeidžiama Konstitucija, už ką, suprantama, atsakomybė tektų jo vadovei. Juk imantis projekto be abejonės vilniečiams bei piliečiams iš kitų Lietuvos miestų rastųsi pareiga – Konstituciją ginti. Akivaizdu, kad tokiu projektu būtų supriešinta, suskaldyta visuomenė, rastųsi pavojus valstybės saugumui, dėl šių pasekmių atsakomybė tiesiogiai tektų projekto vykdymo vadovei. Be abejonės šiuo atveju atsakomybėn galėtų būti patraukta ir VRK, leidusi “valstiečiams” su antikonstitucine programa dalyvauti Seimo rinkimuose.
Apgailėtinas sprendimas. Perkels ministeriją, bet nebus kas dirba. Buvo gi apklausos – eikiniai ministerijos darbuotojai pareiškė, kad nevyks į Kauną. Tad teks Kaune pasieškoti naujų.
Panašiai kaip ir buvo su Edukologijos univeriststu. Jo buvę dėstytojai vyksta dirnti ne į Kauno VDU, kuriam prognozuojamas dėstytojų trūkumas, o darbo ieško VU, kituose sektoriuose ar net užsienyje.
Manau, kad ministerijų iškelimas yra viena iš svarbesnių dabartinės kalonų valdžios klaidų ir pats gryniausias populizmas. Kuris prisidės prie dar didesnės emigracijos ir šalies nykimo.
Ką gi – stebėsime “puikius” tokio populizmo rezultatus 🙂
Manau, kad visi pilietiški žmones turi priešintis ir kliudyti įgyvendinti populistų valdžios absurdus.
Tad priešintis ministerijų iškėlimui yra pilietiška.
O dar geresnis sprendimas – tai iš viso siekti, kad ministerijų skaičius būtų sumažintas. Juk tikrai jų paratas išpūstas. Kodėl, pavyzdžiui, transporto, Žemės ūkio, Energetikos minsiterijų neprijungus prie Ūkio ministerijos? Kodėl nesujungus Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų. Ir t.t.
Manau, ministerijų skaičius turėtų būti gerokai sumažintas, bant dalis iš gausybės jų valdininkų – atleisti.
Konstitucijos diena, o užmojis antikonstitucinis. Argi čia ne Smetonos-Pilsuckio planas iškelti Lietuvos valstybines organizacijas iš Vilniaus. O reikėtų iškeldinti Kauno lobistus ir Zumerienę. Atsakomybė už tokių projektų kūrimą tenka Seimui.
Galėčiau dar pridurti, kad galima manyti, jog toks pat planas, t.y. “išvyti” Lietuvos valstybės valdžias iš Vilniaus į Kauną, buvo sumanytas ir Sausio 13-osios Burokevičiaus veiksmais. Kaunas nebuvo pultas, sausio 14 d. Seime sklandė idėja keltis į Kauną. Garbė Sąjūdžiui, Tautai, Vilniui, kad nebuvo pasielgta smetoniškai…
Žioplumas gi lietuvių Lietuvoje, –
“smetoniškai” … į Kauną 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂
Dabar jau ryškėja kiek visiškai sovietiški-posovietiniai truska-bumblauskiški
“numazgojimai” istorinės atminties, veikia mūsų sąmonę (klaidinimais):
1. apmaudu
2. pajuoka
3. saviplaka
4. perplaka
5. užplaka
6. nuoplaka
bei
7. gandonešine sklaida.
Žinot gi būtina (ir kad visa Alko rėdyba Mūsų 100-mečio Valstybės, ir jos kūrėjų neblokštų)
mat,
– 1919 m. sausio pirmomis dienomis, iš tokios tai Vokietijos, tokiu tai traukinuku (kokiu, -nuotraukų ar kinuko apie tai dar neatradom) parbilda būsimasis /1919-04-04 paskyrimu/ mūsų prezidentas Antanas Smetona, antrasis po Jono Basanavičiaus Lietuvos Valstybės vadovas, iš po gan keistoko – sakykim būtinai-nebūtino “kalėdinio” pasivažinėjimo, -suprantam – Lietuvos valstybės gyvavimui pinigų pasipinigavimo (sėkmingo beje!!!), – po Europą… ir kurgi pardunda (iš Vilniaus prieš kalėdas išriedėjęs…), ogi Kaunan 🙂
Jau į be jo žinios bei d a l y v a v i m o perkeltą trečiojo Valstybės vadovo Stasio Šilingo paskyrimu vadovaujančio Mykolo Sleževičiaus vyriausybės laikinąją (karo stovyje ! ) sostinę,
kur jam tenai (Laisvės dab. alejoje) buvusiame “Metropolio” viešbutyje parengti apartamentai bei paruoštos žvakės: gali būti, kad yra dar pamenančių, jog elektra (dar neradioaktyvi ir iš nei Černobylio, Astravo ar Visagino, ir ne kibirais, buvo Kaune tik keletui valandų tiekama).
Taigi, parvyksta gerb. būsmasis mūsų Prezidentas (beje kelissyk vis deramai paskirtas į šias Pareigas, ir nei sykio n e i š r i n k t a s į jas, mat… argi demokratija KĄ NORS GALI išrinkt) į jau deramai valdomą bei apsaugotą Kauną (trečiojo Valstybės vadovo paskirtojo
II-ojo Ministrų kabineto), įsikuria kažkuriame iš viešbučio kambarių užsidegdamas jam paruoštas žvakidėse žvakes (tikiuosi, kad žvakių bent pakankamai parūpinę jam ten) ir su nerimu mąsto…
Tiek žinių.
iš a t o d a n g ų (daug kas žinota, dar daugiau atrasta, bet tik šiandien atverta)
pvz.
“Lietuvių profesiniam teatrui susikurti ypatingos reikšmės turėjo XIX a. antroje pusėje atsiradę slaptieji ir viešieji lietuviški vakarai, Klojimo teatras. Kūrėsi įvairios kūrybinės organizacijos, atsirado profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Ypač miestuose. 1918 m. Lietuvos valdžia (dar iki V. Kapsuko legionams užgrobiant Vilnių) įsteigė Teatro komisiją, į kurios sudėtį įėjo Stasys Šilingas, Liudas Gira, Jonas Vileišis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Balys Sruoga. Komisijai buvo pavesta rūpintis lietuvių profesionalaus teatro ir jo mokyklos įkūrimu. Aktyviausi profesionalių teatrų ir mokyklų kūrėjai – Antanas Sutkus, Konstantinas Glinskis, Juozas Vaičkus. Šiandien kalbėti apie lietuvių nacionalinio teatro istoriją nėra paprasta. Labai daug keistų dalykų yra prirašiusi sovietinė teatrologija, kuri skelbė tik tokias teatro vertybes, kurias skatino sovietų valdžia. Pavyzdžiui, jei artistas arba režisierius nebuvo palankus valdančiajai klikai, ne tik buvo braukiamas iš istorijos, bet dar įvairiausiais būdais niekinamas. Geriausiu atveju – tyla. Ir spauda, ir televizija, radijas – nė žodžio! Taip ir iki šiol. Štai, buvo Vilniuje „Rūtos“ draugija (įkurta 1909 m.), pastačiusi 50 spektaklių, o sovietinėje teatro istorijoje šio reiškinio nėra. Mat tuos spektaklius režisavo iš Odesos atvykęs režisierius Mykolas Sleževičius. Taip ir atsitiko, kad sovietmečio teatrologai lietuvišką teatrą pradėjo minėti tik nuo tada, kai atsirado V. Mickevičius-Kapsukas, parašęs įsakymą…
…apie prieš 100-metų, lapkričio 3 d. dabartinėje Vilniaus Rotušėje rengtą koncertą
(pirmąjį Vilniuje, prieš pasitraukiant į Kauną, ir dar nepakvietus M. Sleževičiaus)
iš “Teatras – vienas svarbiausių lietuvių kultūros vertybių” (2014 m. Nr.1 Avangardas . lt)
Antai Leninas, taip pat “prisipinigavęs po Europą” prisipirko ginklų ir atvyko Suomijon, iš kurios suorganizavo revoliuciją Rusijoje. Tai ar negali būti, kad tie pinigai vienu ir kitu atveju iš to paties “kapšio”?…
🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 geras pastebėjimas.
Pamąstom, kas būtų jei euras kaltas Suomijoje, ar euras mūsų monetų kalykloje būtų skirtingų verčių… Moralas “kapšininkai”, bet ką ant naudos sau užkals.
Gal dėl to tas “užpiniguotas” ant Rusijos tuomet (iš Uljanovų pavarde)
…taip ir kremliniam patvory vis tebesimėto – už žiaurumą į žemę ar dangų
net neperkeliamas; apmaudu vien dėl to, jog išaiškėt mūsų, Lietuvos karių (ne vien lietuvių tuomet mūsų kariuomenėje), 1382 m. kritusių Maskvos gynėjų palaidojimas greta tų pat kremlinių sienų gali.
Būtų nemalonu, jei tiek metų Rusija ant jų palaikų monstro-baidyklės
tokio iškamšos mumo-likučius t e b e l a i k a n t i.
O kur buvo tais 1382 metais Jogaila – tas pagal Lenkiją “geras raitelis”… Ar tuo, kad Lietuvos kariuomenė, galbūt Vytauto vedama ar ir jam dalyvaujant, buvo išvykusi ginti Maskvos, nepasinaudojo Jogaila, kai jis tais 1382 metais, talkinant Mozūrams, nuvertė Kęstutį ir užgrobė valdžią LDK. Štai apie ką derėtų “pamąstyti”…
Žinoma, yra įdomus ir Smetonos “pasipinigavimas po Europą” ir grįžus su pinigais apsigyvenimas “Metropolyje” Kaune visam laikui… Juolab, kai Basanavičius, Biržiškos, kiti Valstybė Tarybos nariai iš Vilniaus nesitraukė…
Tavo žiniai sąmoksle prieš Kęstutį Jogaila gavo pagalbą iš Aukso ordos ir Ordino( Kaributas gavo pagalbą iš Tochtamyšo ,o Skirgaila iš Livonijos) o ne iš Mozūrijos. O Vytautas jokios Maskvos negynė – jis atidavė Vilnių ir Trakus Jogailai ir padėjo įvilioti Kęstutį į spąstus.
Vytauto giminystės ryšiai ir artimi santykiai su Maskva yra istoriškai neginčijami. Jogailos priešingai- jie buvo blogi. Akivaizdu, kad 1382 metais nuo totorių ginant Maskvą iš Lietuvos pusės tegalėjo dalyvauti Kęstučio kariuomenė. Pats Kęstutis dėl senyvo amžiaus, suprantama, į Maskvą su kariuomene nevyko.Tokiu atveju ją vedė Vytautas. Esant kariuomenei išvykusiai į Maskvą, tuo pasinaudojo Jogaila – Kęstutį suėmė ir uždarė Krėvos pilyje. Labiausiai tikėtina, kad suimant Kęstutį Jogailai talkino Mozūrai, su kuriais Kęstutis turėjo giminystės ryšių, taigi jie galėjo padėti Jogailai įvilioti Kęstutį į spąstus. Gi Livonijos ar Ordino kariuomenių pasirodymas būtų tik sukėlęs Kęstučiui įtarimus …
Tad, kol partiniai aktyvistai mėgaujasi antraeiliais dalykais, gal patys ministerijos darbuotojai inicijuoti valstybės interesų gynybos piketus, kad ir Pranskietis pasikasytų pakaušį.
Brazauskas su Šleževičiumi atidavė 13 km geležinkelio ruožą, esantį Baltarusijoje prie Druskininkų ir taip buvo panaikintas geležinkelis iš Vilniaus į Druskininkus, nors turėjo pagrindą derėtis, nors už “Baltarusijos” sanatoriją su žemės sklypu padovanotu Gudijai. Štai nesubrendėlių valdyti valstybę elgesys. Dabar būtų buvę galima tiesti greitąjį geležinkelį iš Lenkijos pro Druskininkus į Lietuvos sostinę Vilnių ir toliau pro Panevėžį į Rygą, kaip buvo numatyta sujungti Baltijos sostines. o kiti nesubrendėliai tą geležinkelį veda į Kauną ir aplenkia sostinę Vilnių.
Būtina priešintis Žemės ministerijos perkėlimui į Kauną, rašyti peticiją, organizuoti piketus aš visada prisijungsiu, o gal teisininkas “Kažin” galėtų paduoti į teismą dėl Konstitucijos pažeidimo.
Dėl Konstitucijos pažeidimo bus tikslinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl baudžiamosios atsakomybės pažeidus Konstituciją. Šiuo metu tai yra dar tik idėjos, ketinimų stadija. Tad gali būti tik politinė atsakomybė keliant apkaltą Seime Premjerui, ministrui. Taip pat yra pagrindas kurtis visuomenės grupėms Vilniaus kaip sostinės Konstitucinėms teisėms ginti.
Tai kad pasaulinio garso kurortas Druskininkai, M.K.Čiurlionio vizijų miestas yra jau 30 metų laikomas be susisiekimo geležinkeliu galimybių yra akivaizdi ne valstybės interesų politika. Juolab, kad įrengiant ES Rytų sieną tas apie 20 km. geležinkelio ruožas galėjo būti patrauktas toliau nuo sienos už ES šiam tikslui skirtas lėšas. Kieno interesais šitai nedaryta? Gali būti, kad sąmatoje netgi lėšos tam buvo numatytos. Kur auditas? Kur vadinama LRT “tiriamoji žurnalistika”? Kur LRT misijos vykdymas? Tylu! Kodė, pirmininke Garbačiauskaite-Budriene?…
Nu žinoma ,kaltas A,Smetona 1919m ,kad dabar 2018m iškeliama Žemės Ūkio Ministerija, giliau pasiknisus pasiektumėt ir rastumet kaltą už tai Vytautą Didijį XVa.
Smetona tik žodžiais deklaravo tautines idėjas. Atmetė karaliaus Mindaugo valstybės paveldą, įgytą tarptautinį suverenitetą, išpūtė iš šalies primesta LDK plėtrą su nekarūnuoto kunigaikščio Vytauto politizuotu pramanu bei tautos interesais nepagrįstais motyvais pristatė paminklų, kad lietuviai neturėtų tvirtų savo valstybės tarptautinio suvereniteto pamatų, liktų žiečpospolitinių siekių LDK priklausomybėje.
Jeigu Lietuva tapatinasi su Vytautu, tai reiškia, kad pasauliui ji tapatinasi kaip Lenkijos tarnaitė… Suprantama, kad šiandien Lietuvai tai tėra menkai garbinga. Vytautas – didžiuoju negali būti laisvos, suverenios šalies -Lietuvos – žmonėms. Vietoje Smetonos įdiegto Vytauto garbinimo Lietuvai derėtų aukštinti Mindaugą, Vytenį, Kęstutį. Didžios pagarbos Vytautui pirmiausiai derėtų atsisakyti VDU, pasivadinant kitu vardu, juk Lietuvai pedagogus dera rengti jos garbingo valdovo vardu pavadintoje aukštojoje mokykloje.