„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kreipdamasis į NATO valstybių vadovus, Lietuvos Prezidentas įvardijo 5 žingsnius, kurie būtini siekiant atremti ekspansinę Rusijos politiką.
„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Antru privalomu žingsniu Prezidentas įvardijo perėjimą prie šiuolaikinės priešakinės gynybos.
„Mums reikia papildomų NATO pajėgų sausumoje, ore ir jūroje. Mums reikia, kad priešakinių pajėgų batalionas išaugtų iki brigados. Mums reikia oro policijos misiją pakeisti oro gynyba“, – pabrėžė Prezidentas.
Trečias svarbus sprendimas, kurį turėtų priimti NATO narės, yra gynybos biudžetų didinimas. „Lietuva šiuo metu gynybos finansavimui skiria 2,5 proc. BVP ir esame pasirengę investuoti dar daugiau, ypač į papildomoms Aljanso pajėgoms priimti reikalingą infrastruktūrą“, – NATO valstybių vadovams sakė Prezidentas.
Ketvirtas Aljanso sustiprinimo žingsnis yra Suomijos ir Švedijos narystė NATO, kuri reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione.
„Penktasis ir šiuo metu svarbiausias žingsnis – visapusiškos pagalbos Ukrainai tęsimas ir stiprinimas“, – teigė Lietuvos valstybės vadovas.
„Ukraina kaunasi už kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną dieną ukrainiečių krauju ji patvirtina, kad yra atkakliausia Vakarų vertybių gynėja. Ukrainai turime padėti visomis priemonėmis, įskaitant karines. Ypač svarbu užtikrinti greitą ir ilgalaikį ginklų bei amunicijos tiekimą Ukrainai“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pakvietė NATO valstybių lyderius 2023 m. pratęsti strategines kolektyvinės gynybos diskusijas Vilniuje, kur vyks kitas Aljanso viršūnių susitikimas.
Fantastika, kažkas kažkodėl jeigu ką kariaus kaip mes, kariaus su mumis, kariaus už mus? Apgailėtina, tačiau labai panašu, kad pamiršti 1940 m., kai Lietuvos kariuomenė tuo metu nominaliai buvo stipresnė nei Suomijos, tačiau pasidavė…Nesuprantu apie ką kalba valstybės vadovas….Nejaugi negana fakto, kad vykstant karui, Vokietija šaltu veidu pažadėjo , kad brigada bus, bet nepasakė kokia…gal statybininkų? ir kada…Chebryte, vietoj to, kad būtų sušauktas extra valstybės gynybos posėdis ir priimtas sprendimas pradėti statyti įtvirtinimus prie sienos su Baltarusija ir Karaliaučiaus sritimi ir grąžinti visuotinį šaukimą, kalbama apie BVP didinimą…NATO dalyvavimui užtikrinti? Supratau, investuosim NATO, kurie jeigu ką pareikš didelį susirūpinimą ir už infrastruktūra rusai pasakys spasibo tovarišči…Ar po vokiečių bajerių nekyla noras padėkoti ir kreiptis į britus arba blogiausiu atveju į lenkus? Kurie manau tikrai savo brigadą dislokuotų, o pinigus išlaikymui susimestume arba išlaidas galėtų padengti ir NATO. ir pabaigai… jeigu per keturis mėnesius karo NATO sugebėjo paremti Ukrainą tonų dyzelino…tai čia Ukraina, viena didžiausių pagal teritoriją ir gyventojų skaičių šalis…tai į kokią paramą galėtume pretenduoti mes? Ir nereikia čia kaišioti 5 straipsnio, nereikia…Niekas nei iš NATO nei iš ES nekelia klausimo ką Rusija veikia Karaliaučiaus srityje…