Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Žemės politikos pertvarka: dažniausiai užduodami klausimai

www.alkas.lt
2022-06-03 13:00:28
124
PERŽIŪROS
0
Žemės politikos pertvarka: dažniausiai užduodami klausimai

Žemės politikos pertvarka: dažniausiai užduodami klausimai | lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis, parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma pradėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarką.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) taptų pavaldi Aplinkos ministerijai, o 103 Lietuvos miestuose žemės valdymo patikėjimo teisė būtų perduodama 60 savivaldybių.

Atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kokie pokyčiai laukia Seimui priėmus teisės aktų pakeitimus.

– Kodėl vykdoma valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka?

– Šis procesas būtinas dėl kelių priežasčių. Viena jų – neveiksmingas politikos formavimas. Politiką teritorijų planavimo ir statybos srityse kuria ir šiuos procesus koordinuoja Aplinkos ministerija.

Tačiau su jų įgyvendinimu susijusią politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinių žinių infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse kuria Žemės ūkio ministerija.

Abi institucijos kaupia duomenis, apimančius tas pačias žinias, bet ji valdoma ir naudojama nenuosekliai.

Procesą valdant vienai institucijai galima sukaupti apibendrintus ir tikslesnius duomenis, kurie bus pritaikomi veiksmingiau, o tarpusavyje glaudžiai susijusių teritorijų planavimo, žemėtvarkos, statybos ir kitų sričių teisinis reguliavimas bus nuoseklesnis, geriau suderintas.

Kita priežastis – įgyvendindama valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės pertvarkos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą.

Tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems požiūriams, įtvirtintiems Teisėkūros pagrindų įstatyme. Pavyzdžiui, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus NŽT teritorinis padalinys ir išduoda projektų rengimo reikalavimus, ir derina projektų sprendinius.

Priimtus sprendimus tikrina NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, o nustačius savo padarytus pažeidimus, pati NŽT kreipiasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Trečia priežastis – šiuo metu esanti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, dėl to mažėja  investicijų, prastėja sąlygos savivaldybėms užtikrinti vietos gyventojų poreikius.

– Kokie pasikeitimai numatomi, įgyvendinus valstybinės žemės naudojimo ir valdymo pertvarką?

– Pertvarką įgyvendinti žadama dviem žingsniais. Pirmuoju, nuo 2023 m. sausio 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės pertvarkos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT pavaldumą.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės miestų administracinėse ribose taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis).

Pagal projektą kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus valstybės įmonę – Valstybės žemės fondą.

Jo funkcijas nuo 2023 m. sausio 1 d. perimtų valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. taptų visų valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, išskyrus miestuose, patikėtiniu.

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Numatyta, kad savivaldybių bei valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę perduoti žemę naudoti tretiesiems asmenims, priežiūrą ir kontrolę vykdytų NŽT.

Antruoju žingsniu žadami kokybiniai pokyčiai, kurie sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingiems sumanymams įgyvendinti, kartu pagerins verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidas.

Žemės ūkio ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Žemės ūkio ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

– Ar perduodamoms NŽT funkcijoms įgyvendinti reikės steigti naujas įstaigas?

– Ne, NŽT vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją numatoma perduoti VTPSI, kuri šiuo metu vykdo NŽT artimą veiklą.

Vienintelė nauja institucija, kuriai siūloma skirti valstybinės žemės ūkio paskirties patikėtinio funkcijas – Žemės ūkio ministerijai pavaldi valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).

ŽŪDC bus įkurtas Žemės ūkio ministerijos sumanymas, sujungiant tris jai šiuo metu pavaldžias valstybines įmones: Valstybės žemės fondą, GIS-Centrą ir Žemės ūkio žinių ir kaimo verslo centrą.  

– Ar išskaidžius funkcijas gyventojams nebus sudėtingiau gauti paslaugas?

– Šiuo metu gyventojai norėdami gauti su valstybine žeme susijusias paslaugas turi kreiptis į keletą institucijų. Pavyzdžiui, kai asmeniui reikalingas statybos leidimas, šis klausimas sprendžiamas savivaldybėje, NŽT, Kultūros paveldo departamente, VTPSI, kitose įstaigose.

Keletas NŽT vykdomų funkcijų bus paskirstomos institucijoms taip, kad gyventojams sprendimai būtų priimami paprasčiau, paslaugos būtų teikiamos veiksmingai, jaučiant atsakomybę už priimtus sprendimus.

Gyventojams procedūros nebus sudėtingos, priešingai, siekiama įgyvendinti vieno langelio būdą. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros funkcijos bus sutelktos vienoje institucijoje.

Aplinkos ministerijai perdavus valstybės politikos kūrimą nekilnojamojo turto kadastro srityje, bus užbaigta darbų sekos grandinė, pradedant nuo žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo politika), statinio ar pastato suprojektavimo (architektūros ir urbanistikos ir jų priežiūros politika), statinio ar pastato statybos (statybos ir jos priežiūros politika) ir baigiant darbų seką nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

– Ar rengiant valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarką buvo atliekama kaštų ir naudos, finansinės naštos valstybei ir savivaldybei analizė?

– Taip, rengiantis pertvarkai atliekamos visos reikalingos analizės. Planuojama, kad pokyčiams įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, tam numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei NŽT skiriama dabar.

Priskyrus atskiras NŽT funkcijas atitinkamą patirtį ir kompetenciją turinčioms specializuotoms institucijoms, planuojama, kad lėšos bus panaudojamos veiksmingiau.

Ar dėl NŽT pertvarkos savivaldybėms teks papildoma finansinė našta?

Žadama, kad papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu skiriama NŽT. Bus naudojami asignavimai, skirti NŽT vykdomoms funkcijoms vykdyti.

– Kaip bus užtikrinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinant viešąjį interesą, visuomenės poreikius, o ne tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus, poreikius?

– Siūloma pertvarka siekiama racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, priimant integruotus, tarpusavyje suderintus žemės valdymo, žemėtvarkos, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad savavaldi teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos.

Taip pat svarbu, kad vietos savivalda suponuoja tam tikrą veiklos laisvę ir savarankiškumą, nepriklausomumą nuo valstybės valdžios institucijų, tačiau ši laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nereiškia galimybės ignoruoti valstybės interesus.

– Ar tikrai reikalinga tokia pertvarka, jei savivaldybės jau šiandien turi visus įrankius planuoti savivaldybės teritorijos plėtrą rengiant savivaldybių ar jos dalių bendruosius planus, galimybę planuoti teritorijas, reikalingas įgyvendinti socialinius, kultūrinius, ekologinius, ekonominius ir kitus vietos bendruomenės interesus?

– Teritorijų planavimas yra reglamentuotas teisės aktais, tačiau savivaldybės dažnai susiduria su kliūtimis įgyvendinant plėtros projektus, kurių tikslas ne tik padėti kurtis ar plėstis konkurencingiems verslams, bet ir naujų mokyklų, darželių, socialinių paslaugų centrų kūrimas, kultūros, sporto ir kitų erdvių steigimas.

Procesai sustoja ir kartais stringa, kai iš valstybinės žemės patikėtinio NŽT reikia gauti įvairius sutikimus, pažymas, pritarimus. Tai ypač svarbuu, kai plėtros projektas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų.

Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota racionaliai ir veiksmingai naudoti teritorijas.

Kaip minėta, teritorijų planavimas ir savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir išsamiųjų planų sprendinių įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymą yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad ir kokiu mastu tam tikros funkcijos vykdymas būtų perduotas savivaldybėms, valstybei pagal Konstituciją išlieka pareiga užtikrinti, kad ši funkcija būtų tinkamai vykdoma.

– Kaip bus užtikrinta, kad savivaldybėms priimant sprendimus teisės aktų nuostatos bus vienodai suprantamos ir taikomos? 

– Vienodą sprendimų priėmimo praktiką tiek savivaldybėse, tiek NŽT teritoriniuose skyriuose užtikrina teisinis reguliavimas, apibrėžiantis reikalavimus procedūroms ir sprendimams.

Ir dabar savivaldybės vykdo įvairias visuomenei svarbias funkcijas (pavyzdžiui, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, tvirtina teritorijų planavimo dokumentus ir kt.), kurių vienoda praktika užtikrinama teisės aktais, taip pat ir metodinėmis, konsultavimo, mokymų, kontrolės priemonėmis.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad savivaldybių veiklos negalima supriešinti su viešuoju interesu, o pasitaikantys atskiri sprendimų neteisėtumo atvejai turi būti ir yra tiriami valstybės įgaliotų institucijų.

– Kaip bus įgyvendinami ypatingos svarbos valstybės projektai, kurie yra ne vienos savivaldybės teritorijoje?

– Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems ar regioninės svarbos projektams, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, savivaldybei patikėjimo teise miestuose perduota valstybinė žemė perduodama NŽT.

Gavusi žinias apie žemės poreikį valstybei tenkinant viešąjį interesą, NŽT raštu apie tai praneša savivaldybei ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus šį nutarimą, nuo jo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu laikoma NŽT.

– Ar įvertintos korupcijos atsiradimo rizikos prieš perduodant valstybinės žemės valdymą   savivaldai?

– Šiuo metu savivaldybes kontroliuoja ir jų veiklą prižiūri Vyriausybės atstovų įstaiga, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolė, taip pat pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ir kiti).

Papildomai įvertinus galimas korupcijos atsiradimo pavojus perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldai Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsiranda naujas skyrius, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. reglamentuos savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę.

Numatyta, kad tai darys NŽT šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios nuostatos sudarys sąlygas suvaldyti rizikas, atsiradusias po dalies NŽT funkcijų perdavimo savivaldai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Automobilių taršos mokestis: dažniausiai užduodami klausimai
  2. Gyvūnų gerovės klausimai perduodami AM
  3. Aplinkos ministerija teikia dešimtmetį lauktą projektą – žemės valdymas perduodamas savivaldai
  4. Nacionalinis susitarimas dėl miškų pereina į paskutinį etapą: greitai paaiškės ilgalaikės miškų politikos kryptis
  5. Kas išduos leidimą įsigyti žemės?
  6. Valstybės kontrolė: Žemės ūkio ministerijai trūksta ūkiškumo
  7. Gera naujiena: Soduose bus galima įsigyti įsiterpusios valstybinės žemės!
  8. K. Masiulis kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl tvorų valstybinėje žemėje
  9. Naujas Žemės įstatymas gali pabranginti jūsų įsigyjamą būstą 25 000 eurų
  10. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai trauktis nežada
  11. Paroda „Ką pasėsi… 2022“ – žemės ūkio ateities kryptis
  12. Vilniaus Žvėryne, nustatyta itin daug valstybinės žemės užėmimo atvejų
  13. Pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės – kas naujo?
  14. 19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos
  15. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos žemės reformai – 100 metų“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 17 dienos horoskopas: ryte neskubėkite, vakare bus lengviau susitarti
  • Kada verta rinktis elektrinį dviratį, o kada geriau tinka MTB ar gravel dviratis?
  • Ką daryti, jei artimasis mirė ne Europos Sąjungos valstybėje?
  • Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

Kiti Straipsniai

Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode Kaune

Aleksoto diena Botanikos sode: nuo Aukštosios Fredos dvaro iki Kauno tvirtovės

2026 09 16
Žvejyba upėse rudenį: ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

Nuo rugsėjo 16-osios – griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai

2026 09 16
Angelė Rauktienė su viešniomis Angelės ir Vytauto Raukčių sodybos svirnelio palėpėje

I. Arlauskienė. Palik prie vartų klumpes

2026 09 16
Audronė Buržinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja, etnokultūros puoselėtoja

Išrinkta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja – etnokultūros puoselėtoja

2026 09 16
Rūdninkų g. 13 istorinio pastato fasadas Vilniaus senamiestyje

Vilniuje visuomenei atsivers namas su XVI amžiaus sienų tapyba

2026 09 16
Festivalyje „Būtent!“ vykstanti diskusija apie migraciją Lietuvoje

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

2026 09 16
Rinkėjų eilė prie balsavimo vietos Švedijoje

V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose

2026 09 15
„Ženkime į futbolo stadioną kartu“

Sugrįžta atsinaujinęs sumanymas „Ženkime į futbolo stadioną kartu“

2026 09 15
„Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“

Knygos „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ pristatymas

2026 09 15
SANCTUM

SANCTUM pelnė aukščiausią Baltijos šalių tvarios architektūros apdovanojimą

2026 09 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį
  • Ogi apie A. Vinkus. Kad vieni kitiems būtume atrama
Kitas straipsnis
kelininkai

Kelininkai ragina elgtis atsakingai ir keliuose, ir už jų ribų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai