Lietuvos sveikuolių sąjunga mini garbės narės, chemijos mokslų daktarės, ilgametės Vegetarų draugijos pirmininkės a.a. Ksaveros Vaištarienės 90-ąją sukaktį.
Jos skatinamas būdas tūkstančiams žmonių padėjo atsikratyti medicinai neįveikiamų ligų ir susigrąžinti sveikatą.
Ilgalaikio ir sauso badavimo, grikių pasninko būdus K. Vaištarienė siūlė sergantiems reumatoidiniu artritu, širdies, inkstų, virškinimo trakto, stuburo, onkologinių ligų kamuojamiems ligoniams.
50-ies metų įveikusi „nepagydomas“ ligas: Bechterevo ligą ir reumatoidinį artritą a.a. LSS garbės narė K. Vaištarienė nesirgo ir nevartojo jokių vaistų iki pat savo mirties (88 m.).
Save laimingiausia moterimi Lietuvoje vadinusi ilgaamžė noriai dalijosi patirtimi, kaip atsikratyti tradicinei medicinai neįveikiamų ligų.
K. Vaištarienės praktikoje daugybė atvejų, kai konsultuoti žmonės pasveiko, nors medikai juos jau buvo „nurašę“. Viena jų – Brigita (tikrasis vardas redakcijai žinomas, red. past.).
Moteris atvirai pasidalijo savo gyvenimo istorija, padėjusia jai atsikratyti „puokštės ligų“ ir iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą.
„Atrodė, kad mano gyvenimas griuvo kaip kortų namelis. Kūnas vilkosi tik dėka sąmonės pastangų. Nutariau apsilankyti kraujo laboratorijoje ir iš kraujo atlikti išsamų, viso organizmo tyrimą. Už tyrimus sumokėjau visas santaupas.
Kai gavau tyrimų atsakymus, prote stojo tyla. Visiška tyla be minčių… Laboratorijos darbuotoja tik paklausė ar aš turiu vaikų ir patarė kuo skubiau vykti į ligoninę. Pagalvojau: „jei jau taip blogai, neketinu paskutinių dienų leisti ligoninėje“.
Grįžusi namo vyrui pranešiau apie tyrimus ir atsakymus. Iš jo tikėjausi ir laukiau kažkokių sumanymų, minčių ką darysime, tačiau, žinia, kad man nustatytas kasos vėžys, kepenų, inkstų nepakankamumas, limfos sutrikimai, be to, vystosi diabetas, jam buvo netikėta naujiena tarsi iš giedro dangaus.
Net rodant tyrimų atsakymus, vyrui buvo sunku patikėti tokia diagnoze. Tik pasakė, kad čia kažkas ne taip. Juk visada būdavau pasitempusi, su šypsena, puikiai atrodydavau bei atlikdavau visas savo pareigas.
Suprasdama sutuoktinio negebėjimą priimti šią žinią, ėmiau ieškoti pagalbos, bet nežinojau kur ir nuo ko pradėti. Tradicinės medicinos atstovais jau nebepasitikėjau.
Buvau surinkusi labai daug nekvalifikuoto jų darbo patirčių. Tuomet prisiminiau, kaip viena pažįstama dalijosi savo patirtimi apie Ksaverą Vaištarienę, padėjusią jai atstatyti sveikatą.
Paskambinau jai. Ksavera tuo metu skaitė paskaitas Palangoje. Telefonu sakė, kad beveik neturi laisvo laiko konsultacijai, bet sutiko mane asmeniškai priimti mažyčiame kambarėlyje, kuriame buvo apsistojusi.
Nurodė gatvę ir namą, kur turiu atvažiuoti. Kai susitikome, dar lipant laiptais į jos kambarėlį, patikino mane, kad mūsų sveikata priklauso nuo to, kiek stipriai esame atsigręžę į Dievą, – „Jei norime turėti gerą sveikatą, bent 70% visų mūsų minčių turi būti nukreipta į Dievą.“
Po to, stabtelėjome prie kambario durų ir ji vėl dar kartą pakartojo tą patį. Man buvo keistoka, kodėl ši moteris apie tai kalba, bet aš jai nieko neatsakiau.
Mažyčiame kambarėlyje atsisėdome viena priešais kitą. Gal per metrą viena nuo kitos. Aš jai papasakojau kokias ligas rodo kraujo tyrimai, o ji tik nusišypsojo ir pasakė, – „tuoj pasižiūrėsime“.
Išsitraukė virgules ir garsiai uždavinėdama klausimus apie mano ligas, iš karto vardijo atsakymus. Atrodė, lyg kažkokiais neregimais žinių šaltiniais, ji gauna atsakymus apie mano kūno sveikatos būklę.
Tie atsakymai buvo beveik tokie patys, kaip ir laboratorijos išvados. Ji paėmė mano kraujo tyrimų lapus ir tik tada pasižiūrėjo kas juose parašyta.
Ksavera vėl nusišypsojo ir patikino, – „Nieko baisaus. Su malda, keliomis inkstų ir kepenų išvalymo procedūromis, bei mityba, viskas susitvarkys.“ Inkstams nurodė grikių dietą, kepenims – stiprų, kelių kursų valymą, bei išvardijo, kokių gaminių nevartoti.
Beje, visą gydymą iki miligramų tikslumo ir kartų per dieną nustatė virgulių pagalba. Konsultacija užtruko vos 20 minučių, tačiau buvo ypač išsami ir aiški.
Įsiminė vienas svarbus dalykas. Mums besėdint kambarėlyje, atėjo kažkokia moteris ir pasiūlė Ksaverai pavalgyti keptų bulvių.
Ksavera kelis kartus kultūringai atsisakė, tačiau moteriai neatstojus, Ksavera labai griežtai pasakė, kad ji tokio maisto nevalgo. Siūliusi moteris įsižeidė.
Pakeitė balso toną ir dar kartą pasiūlė sakydama: „juk čia tik bulvės, na kas jums atsitiks, jei truputėlį suvalgysite?“, bet Ksavera dar griežčiau, tarsi kalnas nugriaudėjo, – „aš jums jau sakiau, tokio maisto nevalgau“.
Tą akimirką pamačiau Ksaveros ryžto, užsispyrimo ir besąlygiškos pagarbos savo kūnui sutelktą galią. Mane tai labai įkvėpė. Pagalvojau, ar aš sugebėčiau šitaip nulinčiuoti žmogų, dėl savo kūno gerovės? Turbūt ne.
Taigi, Ksaverai išdėsčius, kaip turėčiau sau padėti, ji dar kartą pasikartojo: „mūsų visų sveikata priklauso nuo to, kiek esame atsidavę Dievui.“
Ranka rodydama į viršų, ji dar pridūrė: „viskas iš ten ateina“. Palinkėjo man sėkmės ir liepė po dviejų savaičių paskambinti jai.
Pasakiau, kad tuo metu būsiu išvykusi į piligriminę kelionę po šventas vietas, todėl negalėsiu jai paskambinti. Ji labai apsidžiaugė ir pasakė, kad tie žmonės, kurie lankosi šventose vietose, jų sąmonė labai stipriai apsivalo ir jų aura siekia kelis šimtus metrų ar net kilometrų. Žmonės su tokia aura stipriai valo aplinką.
Susitikimas su Ksavera buvo tikrai neįtikėtinas, neįprastas ir kartu labai įdomus, įkvepiantis ir pakylėjantis.
Kad atlikčiau tai, ką ji nurodė, turėjau kuriam laikui persikelti į ramią, privačią vietą, toliau nuo šeimos. Savaitę privalėjau laikytis nurodytos dietos ir atlikti įvairias kūno valymo procedūras.
Viską dariau tiksliai taip, kaip ji nurodė. Keletą parų vyko aktyvus, skausmingas, varginantis valymosi procesas. Teko sukaupti visą ryžtą, kantrybę ir tikėjimą, kad man pavyks.
Jau po pirmųjų procedūrų galvoje pradėjo šviesėti, gyvenimas atrodė gražesnis ir laimingesnis. Atsirado jėgų judėti, sportuoti, teigiamai mąstyti.
Atrodė, kad kūnas patiria laimę ir kas dieną puošiasi šypsena. Po dviejų savaičių pakartojau kepenų valymo procedūrą ir išvykau į piligriminę kelionę.
Po kelionės vėl susitikau su Ksavera. Tai buvo antras mūsų susitikimas. Tokiu pat būdu – virgulės pagalba – ji pradėjo tikrinti mano kūno sveikatą.
Tikrino net kelis kartus iš eilės, kol galiausiai su nuostaba pasakė: „Mano praktikoje to dar nėra buvę, kad žmogus per tokį trumpą laiką – 1 mėnesį – atsikratytų tokios didelės puokštės ligų.
Mūsų susitikimas užtruko vos 10 minučių. Aš pati negalėjau patikėti, tuo, ką išgirdau. Matėsi, kad ir jai visa tai buvo labai netikėta.
O kai paklausiau jos, kokios dietos man dar laikytis, ką dar turėčiau daryti, kad padėčiau savo kūnui, Ksavera pažvelgė į mane ir pasakė, kad man nieko nebereikia laikytis.
Jeigu noriu, profilaktiškai po metų ar dviejų, galiu pakartoti kepenų valymą, bet tai nebūtina. Dietų taip pat nebereikia. Galiu valgyti ką noriu, subalansuotai ir nepersivalgant.
Aš dar bandžiau ją kamantinėti, bet ji tik atsakė: „Gyvenk savo gyvenimą ir viskas su tavimi bus gerai. Jei būtų mano valia, visi būsimi medicinos darbuotojai, gydytojai, slaugytojai turėtų praeiti badavimo programą.
Tada visi jie per patirtį suvoktų aukštesnio lygio gydymą ir kas tai yra. Tik tada jie pamatytų subtiliąsias žmogaus kūno sistemas. Dabartiniai gydytojai nieko nesupranta apie tai ir negali žmogui iš esmės padėti, dėl to yra tiek daug ligonių.“
Tokiu pokalbiu mes atsisveikinome. Tądien niekaip negalėjau suvokti, kas su manimi įvyko. Prieš gerą mėnesį mintyse save jau laidojau, o dabar viskas gerai.
Atrodė nerealu, keista, tarsi iš fantastinio filmo. Atvirai pasakius, buvo sunku patikėti, ar tai įmanoma, o galbūt kažkur buvo įsivėlusi klaida?
Logiškai bandžiau sudėlioti mintis: taip, aš sirgau, vos vilkausi, kiekviena diena buvo tarsi kova, o dabar visa tai išnyko.
Ksavera mane iš tiesų „pastatė ant kojų“ per labai trumpą laiką. Įsikvėpusi šios gydytojos paprastumu bei profesionalumu, nusiunčiau pas ją savo mamą.
Jau praėjo daugiau nei 10 metų, kaip mano mama maitinasi Ksaveros nurodyta dieta ir jos sveikata puiki. Kraujo tyrimų rezultatai pranoksta visus lūkesčius..
Turėjau tik du susitikimus su Ksavera Vaištariene, tačiau kas kartą prisiminus ją, žaviuosi jos absoliučia pagarba kūnui bei atsidavimu visatos dėsniams ir Dievui.“
Jeigu jums taip pat teko galimybė pažinti Ksaverą ir išbandyti jos siūlomus metodus, norėtumėte jais pasidalinti su kitais, o galbūt atsikratėte ligų ar palengvinote savo būseną, rašykite elektroniniu paštu jurate@sveikuoliai.lt K. Vaištarienės 90-osios sukakties proga parašysime keletą istorijų, pasidalinsime jūsų patirtimi su kitais.
O Pavasarį pakviesime sudalyvauti „Grikių iššūkyje“, skirtame Ksaverai ir jos darbams atminti. Tai lyg susitelkimas prisiminti šią iškilią moterį, dalintis jos žiniomis ir toliau.
