Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Išskirtinė paroda „Dzūkų divonai“: tolstantys gyvieji papročiai ir šių dienų jungtis

www.alkas.lt
2022-02-02 11:00:44
684
PERŽIŪROS
11
Išskirtinė paroda „Dzūkų divonai“: tolstantys gyvieji papročiai ir šių dienų jungtis

Išskirtinė paroda „Dzūkų divonai“: tolstantys gyvieji papročiai ir šių dienų jungtis | alytausmuziejus.lt nuotr.

Sausio 27 d. Alytaus kraštotyros muziejuje (Savanorių g. 6, Alytus) duris atvėrusioje parodoje „Dzūkų divonai“ eksponuojamas ne tik tradicinės tekstilės paveldas, bet ieškoma jo sąsajų su mūsų dienomis.

Išskirtinumu alsuojanti lovatiesių paroda, išskirtinio katalogo pristatymas, talentingos tapytojos darbai ir audiovizualinis pasirodymas – net keturis meninius ir kultūrinius bruožus sujungs pirmasis Alytaus kraštotyros muziejaus (AKM) renginys, skirtas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ metams.

Paroda turtinga ir meninių vertybių. Lankytojams pristatyti talentingos tapytojos Ingos Noir Mrazauskaitės darbai, įkvėpti jos močiutės austų drobių.

I. Mrazauskaitė atkartoja regėtus raštus ir tarsi pati ima austi. Visu parodos metu bus galima stebėti ir alytiškės garso dizainerės Aistės Noreikaitės audiovizualinį pasirodymą „Audžiu mintį“.

Audimas – gilūs jo papročiai, sudėtingumas, imlumas laikui, kantrybei – mūsų dienų žmogui gali kelti daug minčių, jausmų ir klausimų.

Šiandien jau niekas neaudžia dėl būtinybės turėti audinių namų reikmėms, tačiau dar atrasime žmonių, kurie, susižavėję senuoju amatu, imasi iššūkio pažinti audimo procesą giliau – išmokti austi – ir taip tarsi pavyti, pristabdyti sparčiai tolstantį gyvąjį paprotį.

Įdomu, kaip į audimo procesą galėtų reaguoti mūsų smegenys? Jei jų reakciją į naują patirtį būtų galima išgirsti, kokia muzika tai būtų?

Kokį raštą išvystume, jei smegenų bangas galėtume pamatyti? Į šiuos klausimus bandys atsakyti Aistė Noreikaitė ir jos pasirodymas „Audžiu mintį“.

Dar vienas įdomus parodos bruožas – ryškaus ir spalvingo katalogo „Dzūkų divonai. Alytaus kraštotyros muziejaus lovatiesių kolekcija“ pristatymas.

Išskirtinė paroda „Dzūkų divonai“: tolstantys gyvieji papročiai ir šių dienų jungtis | Rengėjų nuotr.

Leidinyje tarsi į skrynią dailiai sugulė daugiau nei metus vykusių lovatiesių tyrinėjimų rezultatai. Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografijos rinkinyje saugomų išskirtinių įvairiaspalvių dzūkiškų divonų – net 178.

Eksponatų gausa ir įvairovė skatina rinkinių saugotojus stengtis supažindinti visuomenę su turtingu mūsų paveldu, jo tyrimais.

Kataloge gausu tiek divonų, tiek su audimu, verpimu susijusių eksponatų fotografijų, taip pat – ekspedicijų akimirkų, kurių metu buvo kalbintos, filmuotos senąją audimo tradiciją menančios audėjos, fiksuotos jų austos lovatiesės.

Medžiaga papildyta išsamia lovatiesių raštų, audimo technikų, verpalų analize, dalies eksponatų audimo schemomis.

Pastarosios bus ypač svarbios tiems, kurie ne tik domisi senuoju audimo papročiu, bet ir patys pasiryžta šio amato mokytis.

Skaitytojams pateikiami ir pokalbių su audėjomis fragmentai, kuriuos patogiai galima išklausyti nuskaičius kataloge esančius QR kodus.

Rengiant šį leidinį – kaip ir katalogą „Dzūkų abrūsėliai“ (2019) – muziejus bendradarbiavo su Kauno technologijos universiteto mokslininkėmis dr. Egle Kumpikaite ir dr. Audrone Ragaišiene.

„Dzūkų divonai“ sudarytoja – Rasa Stanevičiūtė, dizainerė – Vaidilutė Gailienė, redaktorė – Monika Grigūnienė, vertėja – Irena Kupčinskienė, fotografai – Antanas Lukšėnas, Dovilė Balčiūnaitė-Svirskė ir Giedrius Bernatavičius.

O kas galėtų būti užkoduota lovatiesių spalvose, raštuose? Juose išryškėja begalinis divonus audusių moterų kruopštumas.

Spalvose įžvelgsime tiek subtilius mus supančios natūralios gamtos derinius (dalis siūlų pačių audėjų dažyti natūraliais augaliniais dažais), tiek vėlesnį dirbtinio šilko siūlų spindesį, įrodantį puošnumo, ryškumo poreikį kasdienybėje.

Raštų gausa pasakoja apie ornamentų – geometrinių, augalinių, gyvūninių – ritmikos sąskambius, kurie, perduodami iš kartos į kartą, įgaudavo vis naujų bruožų.

Jei audinio metaforą pasitelktume pačiam audimo papročiui apibūdinti, tai tokio audinio pagrindas – metmenys – būtų juos audusių moterų darbštumas, preciziškumas, savo darbo išmanymas, o ataudai – jų polėkis, kūrybiškumas, jautrumas ir, žinoma, didžiulė pagarba papročiui.

Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki kovo 26 d.

Parengta pagal AKM pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia išskirtinė paroda „Laisvės žvalgas“, supažindinanti su partizano Juozo Lukšos laisvės kova ir meilės istorija
  2. Totorių istorija žadina vaizduotę ir skatina labiau pažinti šalia mūsų gyvenančius
  3. Kuršių genties vartus pravėrus
  4. Lietuvos muziejų kelias 2021 m. renginių programą pradeda Dzūkijoje
  5. Dzūkijos sostinėje Alytuje – nusilenkimas Miesto sodui
  6. Kviečia renginys prie Daujėnų liepos
  7. Šlynakiemyje ir Punske buvo pagerbti Lietuvos partizanai
  8. Rudens lygiadienis Vilniuje bus minimas su prikeltomis Senosios Europos deivėmis
  9. Ceikiniai turi dar vieną įdomią lankytiną vietą
  10. Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė į naują miesto tapatybę
  11. L. Mažylis kviečia į tremtinių laiškų parodos pristatymą Alytuje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Gal žinot ? says:
    4 metai ago

    Gal kas nors dar audžia ir parduoda? Nerandu internete nieko 🙁

    Atsakyti
    • Irena says:
      4 metai ago

      Skelbiu.lt parduoda nemažai senovinių.

      Atsakyti
      • Irena says:
        4 metai ago

        Beje, mano mama taip pat pačios austų keletą turi?

        Atsakyti
  2. Saulės Vilna says:
    4 metai ago

    Įdomus būtų ir pats žodis “divonai”. Iš kur jis toks. Nors pagal dzūkavimo dėsnius turėtų būti “dzivonai”, Tačiau regis, kad šiuo žodžiu dzūkai nedzūkuoja, t.y. vadina – “divonai”. Taigi žodis ‘divonai’ galėjo gautis iš ankstesnio “duvonai/ duvienai”, kur pirmas žodis ‘du’, antras – “vienas/ vonas” . Tai būtų pagal divono požymį, kad abudu jo šonai yra raštuoti, – vienodai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Negali būti susiję su gėrėjimusi? Ypač pirmuosius meniškus – tikrus dyvų dyvus išvydus ?

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Svetimybė iš slavų.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Tai dar neaišku, kas šį žodį ,,kraičio” gavo, kai būsimieji slavai atsiskyrė ir kitais keliais nuėjo. Nelabai seniai išgirdau baltrusių šnektą, lyg būtų nuo dzūkų nurašyta.

        Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        4 metai ago

        O kodėl ne pačių dzūkų (baltų) atsineštas iš persų laikų, bet kartu paliktas ten ir jiems…

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          Nesu žinovas, gal ir atėjo iš labai toli labai seniai per slavų kalbas pas mus, o gal ir ne. „Nabagas cielus metus nuo smerčiaus ant divano po adejalu vadavos“ 🙂

          Atsakyti
          • Ž..... says:
            4 metai ago

            Bet tai jau šių laikų divAnas – tai sofa. Arba – divan-krovatė 🙂 . O ten divOnas.

          • Saulės Vilna says:
            4 metai ago

            Kadangi divonai audžiami, liet.kalboje turime austi, audžia, audimai ir t.t. Yra galimas ir tarm. ‘audivai’, o tuomet išausti konkretūs daiktai gali būti vadinami audimonais, audivonais. Matyt, kirčiuojamas buvo skiemuo -di- ir tokiu atveju žodį vartojant dvibalsis au- virto vienbalsiu, o toliau nutrupėjo. Taigi slavų pėdsakų žvelgiant paprastai žodyje ‘divonas’ nematyti. Kai žodis radosi, matyt, dar jie negyvavo. Tam reikalingi platesni kalbotyriniai darbai. Bet, akivaizdu, kad galimas žodžio gilios senovės ryšys su persais, Artimaisiais Rytais išlieka.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės
Kultūra

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti
  • Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu
  • Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti
  • Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

Kiti Straipsniai

Sūriai

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Kiek sveria miestas?

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Nacionalinė žemės tarnyba

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
R. Kaunas ir Kara K. Makdonald

Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

2026 05 15
Laisvalaikio erdvė

Neries pakrantėse – naujos erdvės patogesniam laisvalaikiui

2026 05 15
Paroda „Pasauliui apie Lietuvą“ Istorinės Prezidentūros sodelyje

Kviečia XX archyvinių fotografijų paroda „Pasauliui apie Lietuvą“ Istorinės Prezidentūros sodelyje

2026 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Darius Kuolys, Aleksandras Nemunaitis apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Latvijos menininko paroda „Mums reikia šanso atgimti!“ Vilniaus rotušėje

Latvijos menininko paroda „Mums reikia šanso atgimti!“ Vilniaus rotušėje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai