Prasideda Karaimų metai

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Karaimų metais. Jau 625-erius metus Lietuvoje gyvenanti tiurkų tauta – karaimai – kviečia minėti šią sukaktį drauge.

Vyriausybės patvirtintoje programoje šiais metais numatyti renginiai ir įvairios veiklos Trakuose, Vilniuje bei Panevėžyje.

Karaimų tauta Lietuvoje, nors ir nedidelė, tebėra gyva, išlaikiusi visus pagrindinius savo kultūros dėmenis: religiją, kalbą, tautinę savimonę, istorinę atmintį.

Per šimtmečius išgyvenę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, galėdami šiais metais dalintis kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią.

Pasak dr. Karinos Firkavičiūtės, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, Karaimų metų minėjimo programa yra dviejų krypčių.

Viena vertus, ji yra nukreipta Lietuvos visuomenei ir šalies svečiams, siekiant pateikti kuo daugiau įvairesnių žinių apie karaimus Lietuvoje.

„2022-aisiais žadamos įvairios parodos Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus surengtas oficialus Lietuvos karaimų metų minėjimas, Vilniaus universitete įvyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta karaimų kalbai, taip pat numatyta apie karaimus sukurti ne vieną filmą.

Vasarą žadamas ir naujo muzikinio kūrinio pristatymas, muzikos bei šokio spektaklis Trakų salos pilyje, kuris įprasmins bendrą karaimų ir lietuvių istorinį palikimą.

Pristatymas peržengs įprasto „tautinių mažumų“ projekto ribas, ji skirta plačiajai Lietuvos visuomenei“, – sako K. Firkavičiūtė.

Kita vertus, programa skirta ir pačiai karaimų bendruomenei, jos sambūviui stiprinti ir tautinei dvasiai kelti. Pasak Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, šiais laikais, kai bendruomeninis gyvenimas nebėra norma, labai svarbu išsaugoti tautinę savastį, etninį bendrumą, palaikyti vienas kitą.

„Programoje numatyta rengti vaikų, jaunimo stovyklas ir bendrą tarptautinį karaimų suvažiavimą Trakuose, į kurį kviečiami karaimai, gyvenantys įvairiose šalyse – Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ar kitur Europoje.

Svarbu ir tai, kad šiemet Statistikos departamentas atliks statistinį karaimų bendruomenės Lietuvoje tyrimą, kurio pagalba galėsime palyginti bendruomenės demografinę padėtį praėjus 25-eriems metams po paskutinio tokio tyrimo“, – priduria K. Firkavičiūtė.

Tikimasi, kad per Karaimų metus Lietuvos visuomenė daugiau sužinos apie šimtmečius šioje žemėje gyvenančią tautą ir žodis „karaimas“ taps labiau atpažįstamas bei siejamas su šia tauta bei jos kultūra.

Pasak K. Firkavičiūtės, tam skirtas ir specialiai šiai progai sukurtas logotipas, kurio užrašo stilistika imituoja tradicinę karaimų ornamentiką, o per geometrines formas atskleidžiama rytietiška tautos dvasia.

„Logotipo „M“ raidės karūnoje susijungia keli svarbūs ir prasmingi karaimų tautai Lietuvoje simboliai. Pirmiausia – tai pilies kontūras, nes tiek prie Juodosios jūros krantų, Kryme, iš kur karaimai atkeliavo į Lietuvą, tiek ir Lietuvoje, Trakuose, buvo ir tebestovi pilys, su kuriomis karaimų istorija yra glaudžiai susijusi.

Tas pats grafinis ženklas simbolizuoja ir karaimų maldos namus – kenesą. O trečiuoju lygmeniu karūnoje užfiksuotas karaimų herbas – reikšmingas tautos simbolis, rodantis jos gyvybingumą ir orumą.

Beje, „M“ raidės karūnoje atsispindi  ir Gedimino stulpų kontūrai, liudijantys ilgus ir prasmingus karaimų saitus su Lietuvos valstybe, tapusia jiems Tėvyne“, – pasakoja Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.

Vyriausybės patvirtintoje Karaimų metų programoje numatyti renginiai ir įvairios veiklos, kurios vyks Trakuose, Vilniuje ir Panevėžyje.

Metų eigoje šis sąrašas dar pasipildys ir bus atnaujintas Karaimų metų renginių kalendoriuje bendruomenės interneto svetainėje www.karaim.eu.