2022-ieji bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai – 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos, o 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais.
Rengiantis paminėti šią progą, Vyriausybė numatė Lietuvos krepšinio šimtmečio metų minėjimo planą.
„Krepšinis ir šios sporto šakos istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ar treneriams. Krepšinis yra mūsų identiteto dalis – ne veltui ir sporto istorikai, ir sociologai jį vertina kaip visuomenę vienijantį reiškinį.
Šimtmetis – proga prisiminti didžias pergales ir, galbūt, skaudžius pralaimėjimus bei pasisemti įkvėpimo kurti ateitį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Krepšinio šimtmečio minėjimo tikslas – pažymėti šalies krepšinio sukaktį, tvirtinti krepšinio ne tik kaip sporto, bet ir dalies nacionalinio identiteto, bendrinės kultūros dalies reikšmę.
Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkstančių licencijuotų krepšininkų ir apie 100 000 šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.
Minint šalies krepšinio šimtmetį numatyta parengti ir visuomenei pristatyti dokumentinių kino filmų ir televizijos laidų ciklų, istorinių knygų, bus sukurta ir į apyvartą išleista proginė moneta, surengta ne mažiau kaip 1000 sporto varžybų ar sporto renginių.
Taip pat Lietuvoje ketinama organizuoti „FIBA Europe“ Generalinę Asamblėją bei Pasaulinį krepšinio kongresą, vyks tarptautinių krepšinio turnyrų, bus atidarytas krepšinio muziejus Kaune „Krepšinio namai“, pristatyta mobilių parodų, vyks kultūrinių ir edukacinių renginių ir suaugusiems, ir vaikams.
Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo programa parengta įgyvendinant Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“.
Plane numatyti veiksmai bus įgyvendinami pagal valstybės finansines galimybes iš valstybės biudžete ŠMSM, institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už numatytų renginių ir veiklų vykdymą, numatytų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.
