Siekiant sustabdyti COVID-19 pandemiją didžioji dalis veiklų įvairiose valstybėse buvo pristabdytos, žmonės rečiau lankėsi parduotuvėse, sumažėjo pramogų, kelionių, ypatingai – lėktuvu.
Daugybė pasaulio gyventojų izoliavosi – dirbo ar mokėsi namuose. Mokslininkai iškart ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, tačiau tokia padėtis iškėlė dar vieną klausimą – kaip mažesnis žmonių aktyvumas paveiks mūsų aplinką?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininko Pariso Fokaideso ir jo mokslo grupės atliktas tyrimas atskleidė, kad nuotolinio darbo modelių pritaikymas gali padėti kovoti su reikšmingomis energetikos ir aplinkosaugos problemomis ir taip prisidėti prie išmaniųjų miestų plėtros.
Šis tyrimas, atliktas Kipre, buvo publikuotas prestižiniame moksliniame žurnale „Energy Sources Part A journal“ ir tapo itin skaitomu – nuo jo paskelbimo pradžios jis perkaitytas beveik 13 tūkst. kartų.
„Mūsų tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip nuotolinis darbas gali prisidėti prie energetikos ir aplinkosaugos iššūkių sprendimo Europos miestams vystant išmanius energetikos regionus. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad šimtas nuotoliu būdu dirbančių darbuotojų Kipre per valandą sutaupo mažiausiai 4 litrus kuro transportui ir neišskiria į aplinką 7,4 kg anglies dioksido“, – sako P. Fokaides.
Daugiausia pokyčių lemia kelionių atsisakymas
Mokslininkų tyrimo metu buvo nagrinėjamas nuotolinio darbo vaidmuo per COVID-19 pandemiją ir jo poveikis tvarumui išmaniųjų miestų kontekste.
„Analizavome konkretų atvejį – universiteto darbuotojų darbo įpročius. Naudojant vietos nustatymo ir paskirstymo modelį buvo sukurti mišrūs darbo aplinkos namuose ir biure scenarijai“, – teigia P. Fokaides.
Siekiant palyginti mišrius darbo aplinkos namuose ir biure scenarijus ir jų poveikį aplinkai, sprendžiant energijos ir aplinkos iššūkius, buvo išskirti rodikliai, kurie analizuoti pasitelkiant GIS programą.
Mokslininkai išskyrė pagrindinius nuotolinio darbo ir išmaniųjų miestų elementus ir jų sankirtas bei analizavo energijos vartojimo pokyčius, išryškėjusius COVID-19 pandemijos metu, kai didžiausia dalis dirbančių gyventojų pradėjo dirbti namuose.
„Nuotolinis darbas turi nemažai su energija ir aplinka susijusių privalumų. Daugiausia – dėl kelionių į darbo vietą sumažėjimo: darbuotojai mažiau naudojasi transporto priemonėmis – asmeniniais automobiliais ar viešuoju transportu, sunaudoja mažiau degalų.
Taip sumažėja į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio (CO2) bei kitų teršalų, tokių kaip azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių kiekis. Būtent šie teršalai ypač prisideda prie klimato kaitos ir oro taršos“, – sako P. Fokaides.
Vienas iš pokyčių, pastebėtų karantino laikotarpiu, kuris sulaukė mokslininkų susidomėjimo – energijos vartojimo modeliai. Dauguma organizacijų per šį laikotarpį sustabdė veiklą, tokiu būdu staiga sumažindamos energijos poreikį ir drastiškai pakeisdamos energijos vartojimo įpročius, kurie buvo įprasti iki tol.
„Verta paminėti ir papildomą tiesioginę ir netiesioginę naudą aplinkai, susijusią su nuotoliniu darbu: tai sumažėjusi triukšmo tarša, žemės poreikis kelių tinklams ir infrastruktūrai, mažesnės kelių spūstys, energijos bei materialinių išteklių taupymas, naudojant mažiau popieriaus ir plastiko“, – atkreipia dėmesį KTU SAF mokslininkas.
Leidžia sparčiau vystyti išmanius miestus
Mokslininkų teigimu, nuotolinis dabas prisideda prie nerimą keliančių aplinkosaugos problemų sprendimo, perėjimo prie išmaniųjų miestų ir bendruomenių kūrimo. Nuotolinis darbas gali ženkliai prisidėti prie išmaniųjų miestų plėtros, pirmiausia išskiriant sumažėjusio transporto poreikį.
„Transporto sektorius ypatingai reikšmingas kuriant išmaniuosius miestus. Vienas iš svarbių tikslų kuriant tokio tipo miestus – sumažinti spūstis, avarijas, oro taršą. Žmonės, dirbdami nuotoliniu būdu, gali prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo“, – tikina P. Fokaidesas.
Išmaniuosiuose miestuose skaitmeninės ir telekomunikacijų technologijos naudojamos tam, kad tradiciniai tinklai ir paslaugos teiktų didesnę naudą gyventojams ir verslui.
„Iš esmės išmanūs miestai apima pažangius miesto transporto tinklus, atnaujintą vandens tiekimą bei atliekų šalinimo įrenginius, išmanius energiją taupančius pastatus, kurie ne tik naudoja mažai energijos, bet ir taupo materialinius išteklius, išskiria mažą kiekį anglies dvideginio“, – teigia P. Fokaidesas.
Išmaniųjų miestų kontekste, anot tyrėjo, siekiama gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, stiprinti ekonomiką skatinant tvarų judėjimą mieste bei naudojant ekologiškas ir energiją taupančias transporto priemones.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad svarbūs išmaniųjų miestų aspektai – paslaugų internetas (angl. Internet of Services, IoS) ir energijos internetas (angl. Internet of Energy, IoE), kuriais remiantis nustatoma, kaip gamtos ištekliai ir tinklai, įskaitant elektrą, dujas, transportą, vandenį, viešąsias paslaugas, duomenis, pastatus, turėtų būti tvarkomi ir tinkamai naudojami.
„Naujausia ir realiu laiku gaunama informacija ir duomenys, kuriuos galima surinkti ir perduoti naudojant daiktų interneto technologijas, gali užtikrinti savalaikių ir efektyvių veiksmų įgyvendinimą. Tai leidžia garantuoti, kad mieste veikla vyksta stabiliomis ir saugiomis sąlygomis, taupomi ištekliai, mažinamas CO2 išmetimas“, – sako KTU SAF mokslininkas.
Pasak P. Fokaidesas, Ilgalaikiai COVID-19 pandemijos padariniai lems nuolatinius pokyčius, susijusius su darbo ir kitos kasdienės veiklos skaitmeninimu, todėl sumažės mobilumo poreikiai ir bendras iškastinių energijos išteklių suvartojimas.
