Kava – ne tik gėrimas, bet ir bendrumo, jaukumo, poilsio akimirkos simbolis, tad artėjant Kalėdoms ji dažnai atsiduria po eglute. Kavos dovanojimas tampa puikiu dėmesio parodymo ženklu tiek kolegoms, tiek šeimos nariams.

Tiesa, lietuviai tampa vis išrankesni kavai – labiau domisi jos kilmės šalimi, kokybe ir skoninėmis savybėmis, tad prieš renkant tokią dovaną reikėtų atidžiai perskaityti etiketę.

Prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad kava yra naudinga mūsų kūnui – tam tikras jos kiekis gali padėti ne tik išlikti budriems, bet ir išvengti pavojingų ligų.

Kaip pasirinkti kokybišką kavą? 

Įmonės „Kavos bankas“ direktorius Gražvydas Vilčinskas teigia, kad kavos kokybę ir skonines savybes lemia visas jos kelias nuo auginimo, laikymo iki skrudinimo.

Nors dažnai manoma, kad kavos pupelės visuomet bus geriau už maltą kavą, vienareikšmiškai to teigti negalima: „Kaip ir malta kava, taip ir pupelės gali būti tiek geros kokybės, tiek prastos. Tai priklauso nuo to, koks buvo kavos derlius, kaip kavos pupelės buvo transportuojamos iki gamintojo, kaip jos buvo sandėliuojamos. Pagrindinis ir esminis skirtumas yra tas, jog tol, kol kavos pupelės nėra sumaltos, mes galime pamatyti jų kokybę vizualiai.“

G. Vilčinskas tikina, kad kavos kokybę galima įvertinti tik paruošus kavą ir ją ragaujant. Renkantis kavą parduotuvėje, jis pataria skaityti informaciją, esančią ant kavos pakuotės.

Kuo daugiau žinių bus pateikta apie kavos kilmę, augimo aukštį, apdirbimo būdą bei galimus kavos paruošimo būdus, tuo didesnė tikimybė, kad kava bus kokybiška ir skani.

Taip pat svarbus aspektas yra kavos šviežumas – kuo trumpesnis kavos kelias nuo skrudinimo iki pirkėjo, tuo kava šviežesnė ir skanesnė.

Norintiems išskirtinės patirties ekspertas pataria rinktis rūšines kavos pupeles:

„Rūšinės kavos pupelės turi būti iš vienos šalies regiono, dažniausiai mažo ūkio, kuriame auginama tai vietovei geriausiai tinkantis porūšis. Rūšinės kavos gali turėti labai ryškių poskonių dėl dirvos, kurioje auga, kavos uogų brendimo laiko, netgi dėl šalia augančios augmenijos.

Tuo tarpu nerūšinės kavos bus supiltos iš visoje šalyje surinktų skirtingų porūšių pupelių – nedideli ūkiai surenka kavos derlių ir jį priduoda į vadinamus kavos malūnus, kur vėliau ji apdirbama ir paruošiama eksportui.“

Pasak G. Vilčinsko, lietuviai – tikri kavos gurmanai, mat vis daugiau namų ūkių įsigyja automatinius kavos ruošimo aparatus, kurie iš kavos pupelių gali paruošti įvairias kavas ir jos gėrimus:

„Pirkdami geresnės kokybės kavas žmonės pajaučia, kad jos nekelia rūgštingumo  ir nedirgina skrandžio, turi natūralaus saldumo. Tarp populiariausių kavos gėrimų išlieka kava su pienu, kurią geriausia būtų ruošti iš kavos pupelių, jas šviežiai sumalant – taip atskleidžiamas tikras šių gėrimų skonis.

Šiuo metu labai populiarios ir pieniškos kavos kapsulės, kurios gaminamos dažniausiai iš tirpios kavos, pieno miltelių ir cukraus mišinio.“

Mėgstant kavą svarbus saikas

„Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.E. Gavelienė pastebi, kad yra labai nedaug maisto gaminių, kurie galėtų pasigirti tokia ilga istorija žmonijoje, kaip kava.

Anot jos, vien šis faktas rodo, kad kava yra tinkamas gėrimas, nors neretai yra apipintas mitais apie kenksmingumą sveikatai. „Tokių dviprasmiškų atsiliepimų sveikatos atžvilgiu yra todėl, kad tai labai priklauso nuo to, kiek kavos yra išgeriama.

Žmogui patariama neviršyti maždaug 2–3 espresso puodelių kofeino kiekio per dieną. Toks kiekis duotų ir naudos: daug antioksidantų, polifenolių – tai yra priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčios medžiagos“, – tikina ji.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kaip kava paruošta: „Jeigu kava nefiltruota, joje yra medžiagų-kai kurių diterpenų, kurios gali didinti cholesterolio kiekį žmogaus kraujyje.

Dėl to asmenims, turintiems polinkį sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, kitomis medžiagų apykaitos ligomis, patariama rinktis filtruotą kavą. Ji galėtų būti filtruojama pro popierinį filtrą arba ruošiama kitu filtravimo būdu.“

Anot dr. E. Gavelienės, nors vyrauja manymas, kad kava gali būti kenksminga kraujagyslių ir širdies ligomis sergantiems žmonėms, iš tiesų yra atvirkščiai:

„Yra patvirtinančių įrodymų, jog 2–3 puodeliai kavos per dieną apsaugo nuo miokardo infarkto. Žinoma, jei asmeniui yra labai smarkiai sukilęs kraujo spaudimas, nereikėtų eksperimentuoti ir gerti kavos papildomai. Tačiau turintiems polinkį į padidintą kraujo spaudimą saikingas kavos kiekis nėra kenksmingas.“

Gydytoja sako, kad kava pasižymi tonizuojančiu poveikiu, kurį sukelia kavoje esantis kofeinas. Vis dėlto, jei per parą išgeriamas didesnis nei rekomenduojamas kavos kiekis, padidėja rizika gauti ir tokių medžiagų, kurios nėra palankios sveikatai.

Be to, kava skatina skysčių netekimą, tad dietologė pataria prie kiekvieno puodelio kavos išgerti stiklinę vandens.

„Dėl tonizuojančio poveikio nepatariama kavos gerti vaikams iki 16 metų. Kofeino perteklius skatina širdies susitraukimo dažnį, didina dirglumą, nerimą, gali sukelti rankų tremorą“, – sako E. Gavelienė.