Gruodžio 15 d. įvyko Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos sumanytas pasitarimas dėl vis dar neišspręstos etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbo problemos.
Mažosios Lietuvos bendruomenė, vienijanti regiono savivaldybių valdžios atstovus, kultūrininkus ir visuomenininkus, remdamasi Klaipėdos universiteto atliktais Mažosios Lietuvos simbolikos tyrimais, siūlo kuriamame etnografinio regiono herbe įtvirtinti briedžio simbolį.
Šis siūlymas jau ne kartą buvo pateiktas Lietuvos heraldikos komisijai, o pastaruoju metu su šiuo siūlymu kreiptasi net į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tačiau pritarimo bendruomenės siūlymui vis dar nesulaukta.
Pasitarime vieningai pasisakyta, kad reikia toliau nuosekliai siekti, jog už krašto heraldikos sukūrimą ir įteisinimą atsakingos institucijos atsižvelgtų į regiono bendruomenės nuomonę dėl simbolio regiono heraldikoje.
„Briedis kaip Mažosios Lietuvos simbolis šiandieninėje Mažojoje Lietuvoje yra plačiai vartojamas, prie jo visi yra pripratę ir jį brangina.
Tai kaip meška žemaičiams“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus.
„Simboliai krašto heraldikoje visgi turėtų būti pasirenkami vietos bendruomenės, o ne primetami valdžios institucijų“, – pasisakė Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė, Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis pasiūlė kreiptis į Mažosios Lietuvos žmonių paskirtus Seimo narius ir paprašyti tarpininkavimo, sprendžiant Mažosios Lietuvos herbo kūrimo problemą.
Pasitarime nutarta imtis keleto veiksmų. Vienas iš jų – Mažosios Lietuvos vėliavos įteisinimas. Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pristatymui naudojama trispalvė (raudona, balta, žalia).
Analogiška vėliava pristatė Prūsijos valstybei priklausiusią Lietuvos provinciją XVII–XVIII a. Tą pačią vėliavą naudojo ir XIX a. pabaigoje Tilžėje įsikūrusi lietuvininkų kultūrinė draugija „Birutė“.
Kad ši vėliava taptų oficialia etnografinio Mažosios Lietuvos regiono vėliava niekas neprieštarauja. Belieka pradėti vėliavos suderinimo Lietuvos heraldikos komisijoje ir jos patvirtinimo Etninės kultūros globos taryboje procedūras. O tai būtų proga iš naujo pradėti dialogą ir dėl krašto herbo.
Taip pat nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Seime veikiančią Mažosios Lietuvos draugų grupę, kviečiant padėti išspręsti užsitęsusią Mažosios Lietuvos herbo kūrimo problemą ir apginti Mažosios Lietuvos bendruomenės pasirinktą briedžio simbolį.
Tai bus daroma artimiausiu metu, kad 2023-uosius – Seimo nutarimu paskelbtus atmintinais Klaipėdos krašto metais pasitiktume su pilnai aptvirtinta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika.
Parengta pagal Etninės kultūros globos tarybos pranešimą
Žvelgiant į Mažosios Lietuvos kultūrines šaknis, matosi, kad dabartinėje jos teritorijoje pirmeivė buvo prūsų skalvių gentis. Istoriškai ji pasimaišė su kuršiais, o dar vėliau pateko į žemaičių globą. Labai nepalanki padėtis visiems pasidarė tada, kai, užgrobę Sembos pusiasalį, kryžiuočiai iš pietų ir kalavijuočiai iš šiaurės apglėbė pajūrį, norėdami visus “suvirškinti”. Bet skalviai su kuršiais ir žemaičiais įnirtingai gynėsi ir įstengė apsiginti.
Šio laiko istorijoje Sembos pusiasalį yra “suvirškinusi” Rusija. Bet jo pietuose gyvena aisčių prūsai (dab. Lenkija), o šiaurėje – Mažosios Lietuvos prūsai (dab. Lietuva). Laukiama, kol rusų kariuomenė iš Karaliaučiaus pasitrauks ir tada visi galės grįžti į teisėtas savo žemes.
IŠvada: kadangi Mažosios Lietuvos skalviai gyveno ir tebegyvena tarpe miškų, tai jų briedis, manau, herbe užimtų sau tinkamą vietą.
Kartu derėtų atsisakyti ir tos iš Lenkijos einančios tradicijos vadinantis: “Mažoji Lietuva”. Žodį “mažoji” pakeičiant “žemoji” arba dar istoriškiau būtų “žembūtė”, kuris atitiktų prūsiškojo Semba/Sembuta pavadinimo žodžius.
Iš tikrųjų Briedžio simboliui pagrindą duotų ir Ragainės, Bumbinės, Lazdynėlių, kiti pavadinimai, kurių atsiradimas sietinas su briedžiu kaip raguota, “lazduota” būtybe. Tik, regis, kad briedis yra Lazdijų krašto herbas.
Argi vienas briedis miškuose vaikšto… Vienas jų matosi priekiu, kitas profiliu, trečias gulintis, ketvirtas šuolyje ir t. t. Visi, beto, gali būti skirtinguose fonuose ir svarbu, kad atitiktų heraldikos konstravimo taisyklėms. Herbas taip pat turi gerai puošti vėliavą. Dėkoju.