Ar universiteto miestelis gali tapti vieta, kurioje svarbūs ne tik žmonių, bet ir medžių, grybų bei vabzdžių poreikiai? Atsakymų ieškojo įvairių Europos šalių studentai, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kūrę žmogaus ir gamtos sugyvenimo projektus.
Studentų darbuose – gluosnio šventykla, bitėms pritaikyta universiteto aplinka, grybų apsaugos salelės ir net vabalų išgraužtų takų įkvėpti piešiniai vejoje. Šios idėjos pristatomos VDU Žemės ūkio akademijos parodoje, kurią galima aplankyti iki spalio 30 d.
Jaunimas ieško kitokio santykio su gamta
Rugsėjo pradžioje Kaune surengtoje tarptautinėje kūrybinėje laboratorijoje „Ekosisteminio sąmoningumo laboratorija: miestai visoms gyvybės formoms“ dalyvavo studentai iš Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir kitų Europos šalių.
Susibūrę į bendras grupes, architektūros, menotyros, miškininkystės, teisės, filosofijos, informacinių technologijų ir kitų sričių studentai svarstė, kaip VDU Žemės ūkio akademijos aplinką būtų galima pritaikyti ne vien žmonių reikmėms.
Vienas iš laboratorijos sumanytojų, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. Gytis Dovydaitis pabrėžia, kad klimato krizė verčia iš naujo apmąstyti žmogaus santykį su gamta.
Pasak jo, ilgus amžius vyravęs požiūris, kad gamta pirmiausia yra žmogaus naudojamų išteklių šaltinis, nebegali padėti tinkamai spręsti dabartinių aplinkosaugos sunkumų.
„Tikime, kad trečiasis alternatyvių paveikslų šaltinis yra jauni žmonės, kuriems klimato krizė gyvybiškai aktualiausia. Ši savaitė įrodė, kad jų vaizduotė nepaprastai pajėgi eiti anapus žmonijai įprastų mąstymo šablonų. Tai didelis vilties gūsis“, – teigia dr. G. Dovydaitis.
Gluosnis – gyva šventykla
Vienas studentų sumanymų skirtas Akademijos teritorijoje augančiam gluosniui, kuris yra nutolęs nuo vandens šaltinio. Studentai pasiūlė aplink medį įrengti aikštelę su suoliukais ir lietaus vandens surinkimo sistema.
Sukauptas vanduo būtų naudojamas medžiui ir jo aplinkai. Gluosnis taptų savotiškos šventyklos centru, o jo laistymas – simboliniu veiksmu, primenančiu žmogaus atsakomybę už gyvąją gamtą.
Bitėms – vieta tarp žmonių ir paminklų
Kita studentų grupė pasiūlė universiteto miestelyje sukurti bitėms palankią aplinką, kurioje jos galėtų rasti maisto įvairiais metų laikais.
Tam būtų pritaikomi augalai, medžiai ir net Akademijos teritorijoje stovintys buvusių rektorių paminklai. Studentų sumanymu, kai kurios šių vietų galėtų tapti ir bičių korių įrengimo erdvėmis.
Šio sumanymo kūrėjus įkvėpė ne tik prancūzų filosofas Bruno Latouras, bet ir lietuvių mitologija, kurioje bitės siejamos su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Tikimasi, kad tokia aplinka galėtų būti naudinga ir bitininkystės studijoms.
Grybų ratilai ir vabalų menas
Studentų dėmesio sulaukė ir Akademijos pievose augantys lauminiai mažūniai – grybai, neretai sudarantys vadinamuosius raganų ratilus.
Šiuos grybus naikina automatinės vejapjovės. Studentai pasiūlė jų augimo vietas pažymėti akmenimis, kad grybai galėtų netrukdomi augti, o vejoje išliktų nedidelės natūralios gamtos salelės.
Dar vienas projektas skirtas žieviagraužiams tipografams – vabalams, kurių veikla paprastai siejama su eglynų pažeidimais.
Studentai siūlė pažvelgti į šiuos vabzdžius kaip į miško gyvybės grandinės dalį. Jų išgraužti vingiuoti takai medžio žievėje tapo meninio sumanymo pagrindu.
Panašius raštus siūloma išpjauti universiteto pievose, paliekant dalį žolės aukštesnės. Tokia veja būtų ne tik neįprastos išvaizdos, bet ir palankesnė įvairiems smulkiems gyvūnams.
Gyvas paviljonas ir kamanių teisės
Kiti studentai įsivaizdavo universiteto miestelyje augantį gyvą paviljoną, kurį sudarytų medžiai, samanos ir grybai. Tai būtų užuovėja mokymuisi, susitikimams ir poilsiui, kartu išsaugant vietą kitoms gyvybės formoms.
Ypatingo dėmesio sulaukė ir kamanės. Studentai siūlė sodinti joms tinkamus augalus bei krūmus, mažinti betoninių takų plotus ir formuoti nedideles kalvas, kuriose kamanių lizdai būtų geriau apsaugoti nuo lietaus vandens.
Šios grupės sumanymas peržengė universiteto teritorijos ribas. Studentai kamanių vardu parengė laišką Lietuvos Respublikos Seimui, ragindami persvarstyti miestų želdinių priežiūros taisykles.
Jų nuomone, pernelyg dažnas vejų pjovimas naikina kamanių lizdus ir kelia pavojų šių vabzdžių išlikimui.
Studentų idėjos gali tapti tikrais darbais
Pasibaigus kūrybinei laboratorijai, galimybes įgyvendinti studentų pasiūlymus aptarė laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas vykdantis doc. dr. Rytis Skominas, kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė, mokslininkai ir projekto rengėjai.
Kol kas tai studentų parengti sumanymai, tačiau kai kurie jų galėtų būti pritaikyti universiteto aplinkoje.
Studentų darbų parodą galima aplankyti iki spalio 30 d. VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose, Studentų g. 11, Akademijoje, Kauno rajone.
Tarptautinę kūrybinę laboratoriją surengė Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su Alikantės, Silezijos, Primorskos universitetais, Bretanės nacionaline architektūros mokykla, Estijos ir Vilniaus dailės akademijomis. Projektą rėmė Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ ir „Erasmus+“.
Parengta pagal Vytauto Didžiojo universiteto pranešimą spaudai.
