Svarbią antžeminę infrastruktūrą šiemet už 9,7 mln. eurų iš esmės atnaujinęs Šiaulių oro uostas ją naudoti pradeda gavęs Transporto kompetencijų agentūros leidimą.
Tai reiškia, kad ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turintis oro uostas ypač didelių transatlantinių orlaivių lakūnams nuo šiol palieka visišką savarankiško riedėjimo manevro laisvę.
Oro navigacijos išleistu NOTAM pranešimu pasaulio aviacijos bendruomenei pranešta apie Šiaulių oro uosto riedėjimo tako B ir naujojo perono B, taip pat jų apšvietimo sistemų bei perspėjimo signalų parametrus.
„Ilgiausias regione orlaivių takas mums leidžia priimti ir išleisti didelius, visiškai pakrautus orlaivius, tačiau iki šiol antžeminė infrastruktūra nebuvo pritaikyta savarankiškam jų judėjimui.
Tokio dydžio orlaiviams riedant per siauru riedėjimo taku, jiems turėdavo asistuoti ir juos tempti specialus vilkikas. Dabar pilotai tą galės daryti savarankiškai, be papildomos pagalbos.
Skrydžių organizatoriai nuo šiol žino naujausius mūsų infrastruktūros parametrus ir gali atitinkamai planuoti skrydžius į Lietuvą ir Šiaulius“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada.
Į Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimą 5 mln. eurų investavo oro uosto savininkė – Šaulių miesto savivaldybė, o likusius 4,7 mln. eurų skyrė Susisiekimo ministerija.
„Nuoširdžiai dėkojame ir miesto savivaldybei, ir Susisiekimo ministerijai už skirtą paramą, kuri leido oro uosto teritorijoje atlikti kritiškai svarbius pokyčius ir drąsiau galvoti apie ambicingesnius ateities planus“, – dėkoja A. Kuezada.
Šiaulių miesto meras Arūnas Visockas taip pat džiaugiasi teigiamais pokyčiais ir sako neabejojantis Šiaulių oro uosto galimybėmis.
„Prieš dešimtmetį žmonėms, kurie tikėjo Šiaulių oro uosto perspektyva, suskaičiuoti buvo per daug vienos rankos pirštų.
Tačiau turėdami viziją ir keldami sau realius, pamatuojamus tikslus mes valstybei grąžinome milijardinės vertės turtą, kuris buvo apleistas tiek, kad artėjo link bankroto.
Šiandien Šiaulių oro uoste kuriasi ir tolesnę plėtrą planuoja verslai, kurie visam regionui suteiks gyvybės tiek kurdami naujas darbo vietas, tiek mokėdami mokesčius.
Noriu tikėti, kad ateityje aviacijos ir aviacinio verslo plėtros klausimais daugiau lyderystės bus rodoma ir valstybės lygiu, nes neįžvelgiu, kodėl toks unikalus turtas, koks yra Šiaulių oro uostas, neturėtų ir negalėtų būti įdarbintas“, – teigia A. Visockas.
Šiaulių oro uosto riedėjimo tako B plotis dabar siekia 23 metrus ir atitinka didžiausių orlaivių sparnų ilgį. Šiuo 747 metrų ilgio taku iki daugiau kaip 4 hektarų plotą užimančio perono B dabar gali savarankiškai riedėti transatlantiniais maršrutais skraidantys „Boeing 747“ ir „Airbus330“ orlaiviai. Nauja moderni infrastruktūra atitinka visus saugos reikalavimus, o rekonstruoto riedėjimo tako kategorija iš C tapo E.
Spalį Transporto kompetencijų agentūra Šiaulių oro uostui penkeriems metams pratęsė tarptautinio oro uosto statusą.
Tai patvirtina, kad YSA/SQQ šaukiniu atpažįstamas oro uostas atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus.
Per pandemiją atsigavęs Šiaulių oro uostas sėkmingai derasi dėl investicijų, kurių bendra vertė svyruoja apie 25 mln. eurų.
Iš jų didžiąją dalį, arba apie 20 mln. eurų, ketina investuoti Estijos kapitalo įmonė „Aviatic MRO, kuri Šiaulių oro uoste jau pradėjo statyti orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą.
Dar 5 mln. eurų ketina investuoti Lietuvos kapitalo bendrovė „J&C Aero“, kuri oro uoste užsiims orlaivių projektavimu, modernizavimu ir ardymu. Lietuvos kapitalo krovinių ekspedijavimo įmonė „Rava Cargo“ oro uosto teritorijoje atidarė atviro tipo muitinės sandėlį ir čia tapo vienintele komercinių krovinių operatore.
Šiaulių oro uostas šiuo metu siūlo išsinuomoti paskutinį teritorijoje turimą laisvą sklypą, kurio plotas siekia 1,9 hektaro – investuotojų vokus planuojama atplėšti gruodžio 7 d. vyksiančiame aukcione. Iš viso Šiaulių oro uostas verslininkams yra išnuomojęs 6,5 hektaro ploto sklypų.
