Sostinėje skaičiuojamo priedangų ploto užtektų 1 mln. gyventojų, t. y. beveik dvigubai tiek, kiek Vilniuje oficialiai yra gyventojų. Tačiau gegužę kilęs oro pavojus atskleidė spragas dėl faktinio patekimo į jas – dalis žmonių negalėjo patekti į priedangas, nes jos užrakintos, kiti į jas nebuvo įleisti. Vilniaus miesto savivaldybė siekia esamą infrastruktūrą paversti operatyviai veikiančiu tinklu, dėl to ketinama skirti papildomą finansavimą priedangoms gerinti bei įrengti nuotolines priedangų atrakinimo sistemas.
„Oro pavojus Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, todėl tokioje situacijoje veikėme pirmą kartą. Priedangų tinklas buvo sudarytas atsižvelgiant į pastatų konstrukcinį tinkamumą ir galimybę priedangas parengti per nustatytą laiką. Kol Vyriausybė nėra patikslinusi tvarkos, galioja reikalavimas priedangas atverti per 12 valandų nuo pavojaus paskelbimo. Tačiau akivaizdu, kad oro pavojaus atveju žmonėms apsaugos reikia nedelsiant, todėl ieškome sprendimų, kaip užtikrinti greitą patekimą į priedangas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Siekdama suvienodinti miestiečių veiksmus ir lūkesčius ištikus oro pavojui bei atsakyti į dažniausiai pasikartojusius gyventojų klausimus, savivaldybė jau parengė rekomendacijas gyventojams, daugiabučių namų valdytojams, ugdymo įstaigoms, renginių organizatoriams.
Numatomas finansavimas
Beveik 72 proc. priedangų ploto Vilniuje yra daugiabučiuose – čia yra didžiausia nominali talpa, bet kartu kyla daugiausiai patekimo, atsakomybės ir atlaisvinimo klausimų.
Pagal Vilniaus savivaldybės parengtas rekomendacijas daugiabučių namų administratoriams siūloma turėti iš anksto nustatytą ir gyventojams žinomą patekimo į priedangą ar kitą saugią patalpą algoritmą, paskirtus kelis atsakingus asmenis.
Jeigu pastate yra priedanga, esminė informacija apie patekimą į ją bei artimiausią alternatyvią priedangą turi būti pateikiama matomoje vietoje, pvz. prie pastato ar laiptinėje. Informacinėje lentelėje turi būti nurodoma, per kiek laiko priedanga gali būti atidaryta, pateikiami reikalingi kontaktai.
„Didžioji dalis priedangų šiandien yra naudojamos kaip sandėliukai, garažai ar kitos pagalbinės patalpos, todėl kyla pagrįstų klausimų, kaip užtikrinti patekimą į jas ekstremaliosios situacijos metu. Nors vieningos valstybės nustatytos tvarkos nėra, kiekvienas objektas turi turėti aiškų veiksmų planą. Patekimas į priedangą negali priklausyti nuo vieno asmens ar vieno rakto, todėl svarbu numatyti atsarginius atrakinimo sprendimus. Suprantame, kad tai reikalauja investicijų, todėl planuojame skirti papildomą finansavimą gyventojams padėti“, – sako A. Bužinskas.
Vilniaus miesto savivaldybė dar šiemet planuoja paskelbti priedangų paramos programą, kurios lėšomis bus galima pasirūpinti nuotolinio atrakinimo galimybėmis. Tokia parama galės būti panaudota patalpoms, kurios yra įtrauktos į oficialų priedangų sąrašą. Parama taip pat bus skiriama langų apsaugos priemonėms įrengti ugdymo įstaigose, kuriose priedangų nėra.
Ugdymo įstaigose – prioritetas užtikrinti vaikų saugumą
Daliai gyventojų nepatekus į priedangas, esančias ugdymo įstaigose, Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad šių įstaigų darbo metu svarbiausia užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.
„Ugdymo proceso metu asmenys iš išorės į priedangas mokyklose ar darželiuose gali būti priimami tik tuo atveju, jei yra pakankamai laisvos vietos ir tam skirta atskira zona. Jei tokių galimybių nėra, gyventojai turi būti nukreipiami į kitą artimiausią priedangą“, – sako A. Bužinskas.
Administracijos direktorius priduria, kad ne darbo metu gyventojai į tokias priedangas galės patekti, jeigu jos turės patikrintą algoritmą, aiškius būdus, kaip patalpos gali būti atidarytos: ar yra budintis personalas, apsauga arba galimybė atidaryti nuotoliu. Šiam tikslui planuojama organizuoti pratybas.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
