Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad pandemijos įkarštyje atsigauti pradėjęs oro uostas sėkmingai kuria įvairių ir tarpusavyje nekonkuruojančių aviacijos veiklų centrą Šiaurės Lietuvoje.
„Šie metai Šiaulių oro uostui yra išties išskirtiniai. Miesto savivaldybės pastangomis už 10 mln. eurų buvo atnaujinta infrastruktūra. Pavasarį prasidėjo realūs, apie 20 mln. eurų vertės, Estijos kapitalo įmonės „Aviatic MRO“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centro statybos darbai. Oro uosto savininkės Šiaulių miesto savivaldybės su „Aviatic MRO“ pasirašyta investicijų sutartis numato abipusius įsipareigojimus, tačiau ir be tokio tipo sutarties atėję nuomininkai teikia mums užtikrintumo“, – sako A. Kuezada.
Šiemet Šiaulių oro uostas su Lietuvos kapitalo bendrove „J&C Aero“ sutarė dėl naujo angaro, skirto orlaivių projektavimo, modernizavimo ir ardymo darbams, statybų. Ši įmonė svarsto maždaug 5 mln. eurų investicijas, tačiau dėl konkrečių veiklos apimčių nėra juridiškai įsipareigojusi.
Pasak Šiaulių oro uosto direktorės, sėkmės atveju bendros verslo investicijos gali sudaryti ne mažiau 25 mln. eurų ir tai oro uosto veidą pakeis iš esmės.
„Mūsų investuotojai ir nuomininkai planuoja užsiimti aviacijos sektoriuje ypač paklausiomis ir perspektyviomis veiklomis. Galėdami jiems pasiūlyti praktiškai neriboto dydžio orlaivių priėmimo galimybes, išnaudosime maksimalias šios sinergijos perspektyvas. Po ilgų tylos metų Šiaulių oro uoste atsiranda vis daugiau gyvybės ir esame pasiruošę augti“, – pabrėžia ji.
Į krovinių gabenimą besiorientuojančiame oro uoste šiemet įsikūrė Lietuvos kapitalo krovinių ekspedijavimo įmonė „Rava Cargo“, oro uosto teritorijoje atidariusi atviro tipo muitinės sandėlį. Ji tapo vienintele komercinių krovinių operatore Šiaulių oro uoste, planuoja įgyti skubių siuntų vežėjo statusą ir įžvelgia potencialą per Šiaulius gabenti apie 5 tūkst. tonų krovinių per metus.
Šiaulių oro uostas savo teritorijoje jau yra išnuomojęs 75 proc. sklypų: 6,1 hektaro iš 8,1 hektaro. Be oro uosto teritorijoje likusių laisvų 2 hektarų, potencialūs investuotojai dar gali pretenduoti į 2,3 hektaro plotą, esantį už aptvertos Šiaulių oro uosto teritorijos.
„Ypač intensyviai ieškome logistikos įmonių, kurios galėtų sandėliuoti bei gabenti krovinius oru iš Lietuvos ir į ją. Kol kas šalyje neturime tokios įmonės, kuri galėtų konsoliduoti krovinius ir užsiimti jų gabenimu. Suprantama, kad konkurencinis spaudimas išties didelis – varžomės ir su Lietuvoje veikiančiais tarptautiniais oro uostais, ir su Rygos oro uostu, tačiau krovinių gabenime įžvelgiame dideles perspektyvas. Juo labiau, kad dėl stipriai išaugusių srautų kiti krovinių gabenimo keliai yra smarkiai apkrauti ir brangsta, kroviniai stringa, vėluoja“, – pastebi A. Kuezada.
Priešingai nei nuo COVID-19 pandemijos ypač smarkiai nukentėjusiam sektoriui, įskaitant ir tokius infrastruktūrinius objektus kaip oro uostai, pandemijai prasidėjus Šiaulių oro uostas tapo didžiausia Šiaurės Lietuvoje parkavimo aikštele ant žemės nutupdytiems orlaiviams ir ėmė dirbti pelningai.
Pernai 46 tūkst. eurų grynojo pelno uždirbęs Šiaulių oro uostas šiemet per aštuonis mėnesius skaičiavo apie 25 tūkst. eurų pelną.
