Šiaulių oro uostas skaičiuoja žiemos padarinius

Šiemet sniego ir arktinio šalčio žiema nepagailėjo, tačiau net ir mažai pandemijos metu aktyviam aviacijos sektoriui saugios sąlygos oro uostuose išliko kritiškai svarbios. Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo ir tūpimo taką turinčiame Šiaulių oro uoste sudėtingiausiu laikotarpiu šią žiemą ant tako buvo išpiltas rekordinis kiekis – net 40 tonų – dangų ledo tirpinimo skysčio.

Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada sako, kad tipiški žiemiški orai iššūkių nepagailėjo visam Šiaurės pusrutuliui. Lietuvoje tokiomis oro sąlygomis tvarkytis yra įprasta, todėl su NATO kariškiais erdve besidalinantis Šaulių oro uostas visą žiemą dirbo įprastu ritmu.

„Nors klimatas šyla ir jau kurį laiką buvome užmiršę ledo bei sniego iššūkius, tačiau 2020-2021 metų žiemos sezonas priminė, kad atsipalaiduoti negalima. Šią žiemą buvo laikotarpis, kai ant Šiaulių oro uosto tako per parą buvo išpilta net 40 tonų dangų ledo tirpinimo skysčio, taip siekiant atkurti saugias sąlygas orlaiviams kilti ir leistis, užtikrinti gerą ir patikimą orlaivių važiuoklės sukibimą su tako danga. Belieka pasidžiaugti, kad prieš 15 metų iš esmės suremontuoto tako būklė po tokios žiemos išliko puiki“, – sako A. Kuezada.

Tuo metu retai snieguotas ir šaltas žiemas matančiuose regionuose sudėtingiausiu periodu oro uostus teko uždaryti net keletui dienų, kartu atšaukiant ir suplanuotus skrydžius.

Šią žiemą ypač nukentėjo JAV pietuose esanti ir su Meksika besiribojanti Teksaso valstija. Ją sniegas ir minusinė temperatūra vasarį tiesiog paralyžiavo, o čia veikiantis tarptautinis San Antonio oro uostas veiklos nevykdė tris paras. Ir, vis dėlto, į žiemos inventorių investuoti šis oro uostas prasmės nemato.

„Retai ištinkančios gamtos stichijos šilto klimato vietovėse leidžia į ribines oro sąlygas žiūrėti paprasčiau. Galbūt, kaip San Antonio oro uosto atveju, labiau apsimoka keletą dienų nedirbti, kol situacija susitvarkys, nei metų metus sandėliuoti daugiau nelabai kur pritaikomą įrangą ir medžiagas. Tačiau šiemet net ir Ispanija dėl užklupusių šalčių save jau pavadino „ispaniškuoju Sibiru“. Štai kodėl oro skrydžius į savo logistikos grandines įtraukusiems verslams reikėtų stichijų nulemiamas priverstines kitų šalių oro uostų darbo pertraukas įtraukti į realius rizikos veiksnius“, – teigia Šiaulių oro uosto vadovė.

Ji teigia, kad ne tik lėktuvų pakilimo bei tūpimo takai, tačiau ir kita oro uoste esanti infrastruktūra turi būti geros būklės bei atitikti aviacinės saugos reikalavimus: čia ne mažiau svarbūs ir riedėjimo takai, kuriais orlaivis rieda į savo paskirties vietą.

Pasak A. Kuezados, būsimąjį šaltąjį sezoną Šiaulių oro uostas turėtų pasitikti su iš esmės rekonstruotu orlaivių riedėjimo taku. Šiuo metu oro uostas, per pandemiją dalį savo teritorijos išnuomojęs orlaiviams parkuoti, naudojasi prastesnės būklės riedėjimo taku, kuriuo orlaivį išjungtu varikliu leidžiama tik tempti specialiajam transportui.

Oro uosto savininkė miesto savivaldybė ir jos pasamdyta statybos įmonė „Panevėžio keliai“ šiemet turėtų už 3-4 mln. eurų iš esmės renovuoti antrąjį Šiaulių oro uosto riedėjimo taką.

„Per pandemiją dalį savo teritorijos išnuomojome orlaiviams parkuoti, todėl orlaivio atvairavimas į stovėjimo vietą po rekonstrukcijos taptų paprastesnis, nes tą be specialaus vilkiko galėtų atlikti pats pilotas. Ši investicija yra viena iš svarbiausių, ji neabejotinai padidins ir orlaivių manevringumą, ir mūsų infrastruktūros patrauklumą klientams“, – prognozuoja oro uosto vadovė.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiais metais šalyje meteorologinė žiema prasidėjo sausio 1 dieną, o baigėsi – vasario 21 dieną. Nors speigo, kai oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau, šiemet nesulaukėme, tačiau prie šios ribos arčiausiai buvo priartėta sausio 17 dieną, kai Joniškyje buvo užfiksuota -28,6 °C temperatūra.