Stebint nelaimingų atsitikimų darbe neigiamą proveržį, šį klausimą nagrinėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Šių metų rugsėjo mėnesį mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šoktelėjo jau iki 36 (kai 2020 m. jų buvo 23), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius siekia 89 (2020 m. – 82).
Statybos, transporto, žemės ūkio sektoriai – vieni rizikingiausių. Pagrindinės nelaimingų atsitikimų darbe priežastys – darbų saugos instrukcijų reikalavimų nevykdymas, nepakankama saugos ir sveikatos vidinė kontrolė ir netinkamas darbų organizavimas, darbo priemonių neatitikimas reikalavimams.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo Jono Griciaus pastebėjimu, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai vis dar yra abejingi darbų saugai ir sveikatai. Net trečdalis darbuotojų žūsta, nes nevykdo instrukcijų arba nesinaudoja įstatyme įtvirtinta teise atsisakyti dirbti, jeigu darbdavys neužtikrina tinkamos saugos darbo vietoje. Toks abejingumas kainuoja žmogaus gyvybę ir sveikatą.
VDI nuomone, labai trūksta saugos darbe kultūros, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pastebi, kad „neapsimoka“ nesilaikyti nustatytų darbuotųjų saugos ir sveikatos reikalavimų, nes įvykę nelaimingi atsitikimai darbe kainuoja kur kas brangiau tiek pinigine, tiek moraline prasme.
VDI nuomone, problemos kyla dėl baudų ir sankcijų taikymo apribojimų, kai baudos taikomos tik fiziniams asmenims, tačiau vis dar nėra numatyta atsakomybė ir ekonominės sankcijos juridiniams asmenims, nepakankama motyvacija laikytis taisyklių, nepakankami prevencinių priemonių įgyvendinimo ir motyvavimo mechanizmai statybvietėse. Todėl planuojama imtis papildomų priemonių.
SRDK pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, situacija darbų saugos srityje pagerėtų, jei darbuotojai, darbdaviai ir visuomenė jaustų didesnę atsakomybę.
SRDK nuomone, siekiant didesnės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos, tikslinga:
- didinti visuomenės informuotumą apie darbuotojų saugą ir sveikatą, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų padarinius;
- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatoms įgyvendinti dėl mokymo saugos ir sveikatos srityje, imtis priemonių gilinti studentų ir mokinių žinias apie darbuotojų saugą ir sveikatą saugos kultūrai formuoti;
- asmens atsakomybei sugriežtinti sistemiškai peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus bei apsvarstyti galimybę įtvirtinti teisinius juridinių asmenų atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindus bei ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą;
- skatinti didesnę socialinę partnerystę įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;
- sustiprinti/padidinti Valstybinės darbo inspekcijos žmogiškuosius išteklius darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.