Tai klausimas, į kurį pastarąsias dienas atsakyti manęs prašė visi. O atsakyti tik pasakant, kad pasinaudojo, išdavė – būtų per daug paprasta ir nekonkretu.
Gerai, kad situaciją paaiškinti suskubo Gabrielius Landsbergis, kuris pasidžiaugė, kad tie „išėję“ žmonės padėdavo spręsti konservatorių reikalus anoje kadencijoje, tad ir dabar, esą, bus galima su jais sutarti.
Štai ta Gabrieliaus Landsbergio viską paaiškinanti citata: „Su žmonėmis, kurie išėjo iš „valstiečių“ frakcijos, net ir sunkiausiais metais rasdavome būdą kalbėtis. Ar dėl įstatymų, kurių anuomet reikėjo opozicijai, ar dėl nesibaigiančių atakų iš „valstiečių“ vadovų, buvome išklausomi konstruktyviai. Dažnai girdėdavome ir apgailestavimus, kad padėtų, jei tik galėtų, bet neleidžiama.”
Pasak jo, su šiais politikais dabartiniai valdantieji stengėsi kalbėtis ir šioje kadencijoje. Susikalbėjo…
Tai galėjome tik įtarti, bet tik dabar sužinojome tiesą. Žinoma, geriau vėliau, nei niekada…
Tapo visiškai suprantama ir tai, kodėl dalis dirbusių ministrų, viceministrų, patarėjų buvo priimtini naujai Vyriausybei ir joje sėkmingai dirba toliau, tarsi valdžios nė nebūtų pasikeitusios.
Kol mūsų balsų pagalba Saulius Skvernelis 2016-2020 metais buvo Premjeru, ar šioje kadencijoje Opozicijos lyderiu, tol Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) buvo reikalinga. Net kaip opozicijos lyderis jis kritikavo dažniau ne politinius oponentus, o savus. Dabar imu suprasti ilgalaikį tokio elgesio tikslą.
Negaliu neprisiminti Prezidento rinkimų kampanijos, kuriai Saulius Skvernelis išleido 585 000 eurų LVŽS lėšų. Jau nešneku apie lėšas, kurias išėję iš frakcijos Seimo nariai gavo 2016 ir 2020 metų Seimo rinkimams. Argumentas, kad jie tas lėšas uždirbo, neatlaiko jokios kritikos, nes tik LVŽS pagalba jie galėjo dalyvauti tuose rinkimuose ir didinti savo politinį žinomumą.
Koks dabar jis būtų, jei ne 2016 Seimo rinkimai, tapimas Ministru Pirmininku, Prezidento rinkimų kampanija, 2020 metų Seimo rinkimai? Kiek į tai investavo pats Saulius Skvernelis, ar kiti išėjūnai? Kiek būtų galėję investuoti, jei būtų išsikėlę savarankiškai, be galimybės naudoti partijos lėšas? Tai tikrai nėra priekaištas, ar kažkokia abejonė, tiesiog faktas.
Išėjūnai, šnekėdami apie LVŽS, sako, jog partija radikalėja. Keista tai girdėti iš žmonių, kurie puikiai žino, kad mes visada buvome vertybinė partija. Tik dabar, kai valdžia liberaliai pamišusi, mūsų vertybės jų fone ima atrodyti labai tradicinėmis, išėjūnų žodžiais – radikalios.
Nutariau šitą tekstą parašyti ne iš nuoskaudos dėl buvusių bendražygių išdavystės, ar gailėdamasis to, kas padaryta praeityje. Rašau tam, kad dabar LVŽS bus žeminama ir niekinama ne tik politinių oponentų, bet ir išėjūnų, kurie bando vaidinti spektaklį, neva jokio politinio judėjimo nekuria.
Ar tikrai nekuria? Rima Baškienė dar gegužės mėnesį Sauliaus Skvernelio pavedimu teiravosi Šiaulių rajono mero ir vicemero, kiek LVŽS Šiaulių rajono skyriaus narių išeitų, jei Saulius Skvernelis kurtų savo politinę jėgą.
Siūlau išėjūnams nebevaidinti politinio nekaltumo spektaklio, nes tokių faktų galima vardinti daugybę. Keisti savo pažiūras, ar politinius bendražygius Lietuvoje yra jau įprastas reikalas, bet tai nereiškia, kad tai geras ir garbingas būdas bandyti krautis politinį kapitalą, galų gale tai nėra sąžininga prieš rinkėjus.
Teisingai situaciją įvertino Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, palinkėjęs Sauliui Skverneliui atrasti savo politinę tapatybę. Nors 2016 metais LVŽS vertybės buvusį Premjerą labai imponavo, o dabar jos tiesiog jį erzina.
Nors daugelyje dabartinės valdžios sprendimų vertinime ir įstatymų iniciatyvų LVŽS remia Lietuvos Prezidentą, nes sutampa požiūriai, Saulius Skvernelis tam nuosekliai nepritarė, dažnai viešai stodamas į dabartinės konservatorių-liberalų valdžios pusę.
Pabaigai pakartosiu visiems išėjūnams, tapusiems Seimo nariais pagal LVŽS sąrašą: būtų labai garbinga, užuot ieškojus buvusių bendražygių kaltės, kūrus neįtikinančius pasiteisinimus rinkėjams, atsisakyti savo Seimo nario mandatų, kurti politinę jėgą, dalyvauti rinkimuose, gauti pasitikėjimo mandatą ir jau tada teigti, kad žmonės rinkimuose balsavo ne už vertybes, o už Saulių Skvernelį ir kitus išėjūnus.
Politika – tai savotiškas karo menas.O jame, anot kiniečių, klasta ir apgaulė yra sudėtinė karo meno dalis. Reikia prognozuoti išdavystes.
Aš klausčiau, kodėl ten, kur ir pavojinga, ir neprotinga, atsiduria tas, katro veide, jo išraiškose, žvilgsnyje ,,įrašyti patarimai” su tokiu nesusidėti?
per ŽR su Algiu Greitai šnekasi
Yra tokios lietuviškos pavardės Greitai, Lėtai?
Yra gulaginės “kličkos”. Ir ką, nežinojai, kad Algis pusiau rusas?
Bet anas gyrėsi, kad labiausiai nekenčia rusų. Tai kap čia yr?
Žaliųjų valstiečių vadovybės patiklumas stebina,- juk eiliniams šios partijos užtarėjams ir iš dalies nariams vis kildavo klausimas: kodėl Karbauskis ir jo artimiausi bendražygiai eina politiškai obuoliauti su liberalmarksistu ,troškančiu aukščiausių postų ir ypatingai prolenkišku S.Skverneliu? Žinotina ir tai,kad 2016m. prieš rinkimus į Seimą S.Skvernelis pirmiausia derėjosi su tuometiniais socdemais,bet tiems nepasiūlius jam po rinkimų aukšto politinio posto, susidraugavo su Žaliaisias valstiečiais.Tad, neįžvalgus patiklumas brangiai kainuoja. Vis dėlto džiugu,kad Žalieji valstiečiai pagaliau atsikratė politinių išdavikų.Kokia S.Skvernelio ir išėjūnų politinė ateitis spręs visų pirma rinkėjai.Sėkmės jums,Žalieji valstiečiai!
O, pasirodė, mano gailų skundą išgirdęs…
Tai kuris čia komentaras, rašytas iš Lenkijos?
Sąraše matau:
,,Iš Lenkijos apie R. Karbauskis. Apie tai, kodėl išėjo Saulius Skvernelis”
Spaudžiu, atverčiu net kelis kartus, bet kas kartą sustoja ties antrašte. Ar Autorius dabar Lenkijoje? Ar gal ,,Alkas” ten išsikėlė?
Užtenka apie Skvernelį ir perėjunus suprasti tai, kad Skvernelis pritaria Stambulo komvencijai. Ir visos “vertybės” tampa aiškios.
Ir už komercinio, kvyksinčio (ne valstybinio) standarto pasą. – Kuo lengviau padirbamas, kuo labiau tinka tapatybės klastotojams, tuo geriau?