Europos Komisijos paskelbtoje ES miškų strategijoje iki 2030 m. siūloma ypač griežtai saugoti senus miškus, pabrėžiamas tvarus miškų valdymas ir numatoma papildomai pasodinti 3 milijardus medžių. Pabrėžiamas ir miškų vaidmuo įgyvendinant ES klimato kaitos tikslus.
Pagrindinis strategijos tikslas – miškuose tvarkytis taip, kad jie kuo geriau atliktų aplinkosauginę funkciją, tai yra reikšmingai prisidėtų prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, kartu kurtų atsparias miško ekosistemas, kaip pagrindą klimato kaitos švelninimui – saugotų medžiuose, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą CO2.
Vienas ambicingiausių strategijoje numatomų siekių yra pirmykščių, žmogaus veiklos nepaliestų, ir senųjų miškų, kurie preliminariai sudaro apie 3 proc. visų ES miškų, apsauga.
Nors kol kas tikslaus tokių miškų apibrėžimo nėra, numatoma, kad Lietuvoje jiems tikrai bus priskirti visi rezervatiniai miškai, kurių yra apie 1,2 proc. visų miškų, o dėl vadinamųjų sengirių sampratos ir apsaugos statuso dar reikės susitarti.
Taip pat strategijoje išdėstytas ir konkretus planas, kaip pasiekti Žaliajame kurse ir ES Biologinės įvairovės strategijoje numatytą tikslą – per ateinantį dešimtmetį ES papildomai pasodinti 3 milijardus medžių.
Kadangi ES miškų strategijos tikslai yra ypač svarbūs ir turės didelį poveikį kiekvienos valstybės ir Europos miškų politikai, Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Suomija, Austrija, o kartu ir Lietuva, pasigedo labiau subalansuoto požiūrio į miškus ir didesnio įtraukimo į strategijos rengimo procesą.
„ES miškų strategija – teisiškai neįpareigojantis dokumentas, šios srities reglamentavimas yra kiekvienos ES valstybės narės gebėjimas, tačiau ji sukėlė dalies šalių nepasitenkinimą dėl nepakankamo jų įtraukimo į rengimo procesą, nuomonės nepaisymo, per didelio dėmesio aplinkosauginiams ir per mažo socioekonominiams tvaraus miškų valdymo bruožams, kai kurių siūlomų sumanymų.
Kritiką išsakė ir miško savininkus vienijančių organizacijų atstovai“, – teigia Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.
Pasak jo, dokumentas yra svarbus šiuo metu Lietuvoje vykstantiems su miškų politika susijusiems procesams.
Jame išdėstytas bendras Europos miškų politikos gaires reikės integruoti ir atspindėti rengiamame Nacionaliniame susitarime dėl miškų, po jo planuojamame parengti ir priimti nacionalinio lygmens strateginiame miškų politikos dokumente, kuris numatys Lietuvos miškų politikos įgyvendinimo priemones artimuoju laikotarpiu iki 2030 m.
Strategijoje numatoma atkurti nualintus miškus ir užtikrinti tvarų, palankų klimatui ir biologinei įvairovei jų valdymą, kad būtų išsaugotos gyvybiškai svarbios ekosistemų paslaugos, pabrėžiamas poreikis naudoti miškų biomasę neperžengiant tvarumo ribų.
Taip pat raginama veiksmingai naudoti medieną laikantis kaskadinio principo (visų pirma iš jos gaminti aukštesnės pridėtinės vertės, ilgalaikius gaminius).
Tai atitinka Lietuvos Vyriausybės siekį skatinti kuo daugiau medienos gaminių naudoti statybose, šiuo metu peržiūrimi ir koreguojami teisės aktai, sudarant tam palankesnes sąlygas.
Numatytų tikslų pasiekti neįmanoma be miško savininkų ir valdytojų indėlio.
Siekiant sukurti alternatyvius pajamų šaltinius vietoje šiuo metu gaunamų parduodant medieną, siūloma plėtoti ekosistemines paslaugas ir išmokų schemas, pagal kurias miško savininkai galėtų gauti pajamas už CO2 kaupimą medienoje, artimą gamtai miškininkavimą.
Be to, siūloma plačiau naudoti ES Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimui skiriamas lėšas miškų srityje teikiant paramą miškų savininkams ir valdytojams.
Dokumente išdėstyti siūlymai dėl bioekonomikos vystymo, medienos naudojimo energetikos sektoriuje, numatoma patvirtinti su kai kuriomis miškų ūkio veiklomis susijusias gaires, sukurti integruotą miškų stebėsenos sistemą visoje ES ir įpareigoti valstybes nares rengti Strateginius planus miškams, skatinti naujoves ir kt.
Naujoji ES miškų strategija parengta kaip Žaliojo kurso dalis ir glaudžiai siejasi su ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslais, todėl aplinkosauginiams miškų aspektams skiriamas ypač didelis dėmesys.
Sykiu ji prisideda prie Europos Komisijos priemonių paketo „Pasiruošimas 55“, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc. ir iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia.
