Anksčiau buvusi saugoma ir pajūrio puošmena laikyta muilinė guboja šiandien yra įtraukta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Aplinkosaugininkai ją ragina negailint skinti, jeigu norite padaryti gera gamtai.
Į Lietuvą ji atkeliavo iš Pietų Europos kopoms sutvirtinti, tačiau pernelyg išplito, išstumdama vietines augalų rūšis.
„Lubinų puokštes keiskite į invazinių muilinių gubojų – pajūryje jos jau žydi ir užima nemažus plotus. Kai kurie žmonės mano, kad jų naikinti negalima, o už tai gresia baudos.
Taip buvo prieš kelis dešimtmečius, dabar jas prašome skinti ir puošti namus“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės vyr. žinovė Laura Janulaitienė.
Pasak L. Janulaitienės, sovietmečiu guboja buvo pasitelkta kaip kopas nuo nykimo apsauganti priemonė. Augalo šaknų sistema labai tinka šiai funkcijai – gali siekti iki dešimties ir daugiau kvadratinių metrų.
Tačiau guboja labai sparčiai plinta, užima vis daugiau vietos, šiuo metu matome didžiulius jos sąžalynus ne tik kopose, bet ir prie takų, pakelėse, pievose.
Vietinės augalų rūšys, pavyzdžiui, pajūrinė pienažolė, kurios populiacija ir taip negausi, tose vietose nyksta, dėl to mažėja unikali pajūrio biologinė įvairovė, kurią turime puoselėti ir saugoti, kenčia ekosistemos.
Ten, kur želia gubojų „miškas”, nebelieka vietos ir kitiems judriame smėlyje gyvenantiems gyviams, atkreipia dėmesį gamtininkai.
Muilinė guboja nuo 2012 m. įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl ją būtina naikinti. Vienas iš veiksmingų naikinimo būdų – žiedynų skynimas.
Skinti jos žiedynus patariama, kad augalas nesubrandintų sėklų ir dar plačiau nepasisėtų. Tinkamiausiais laikas yra liepa, kol ji žydi. Beje, guboja gražiai atrodo ir sudžiūvusi, tinka puokštėms komponuoti.
Geriausia ją iškasti ir išrauti, tačiau tam reikia fizinės jėgos, nes šaknys labai tvirtos, nepasiduoda, trūkinėja. Jas galima ir šienauti, kol nesubrandintos sėklos.
Šio daugiamečio žolinio augalo su stora liemenine šaknimi, galinčia prasiskverbti net iki 15 m gylio, sėklas plačiai išnešioja vėjas. Rūšis savaime paplitusi Pietryčių Europoje ir Azijoje.
Tai dekoratyvus augalas, todėl pasaulyje daug kur auginamas želdynuose, iš kurių neretai „pabėga“ į gamtą.
Kaip pranešė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė, muilinė guboja šiemet buvo raunama ir kasama Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje ir Kopgalyje, 1,5 ha plote.
Surengtos talkos, kuriose dalyvavo Klaipėdos ir Neringos mokyklų mokiniai. Tikslių duomenų, kiek pavyko jų išnaikinti nėra, bet praėjusių metų talkos rezultatai džiugina: guboja buvo iškasta Naglių pažintinio tako prieigose ir greta jo, o šiemet šioje teritorijoje galima matyti jau tik pavienius šios rūšies individus.
Guboją draudžiama auginti, prekiauti ja ar kitaip šį augalą ar jo gyvybingas dalis naudoti. Negalima jo sodinti savo ar kaimo turizmo sodybose, kad neišplistų už jų ribų, natūralioje gamtoje ir nepadarytų jai žalos, įspėja aplinkosaugininkai.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
