Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search). Unikalus objekto kodas registre – 31719. Įregistruotas 2008-02-21. Kultūros paveldo specialistų pripažinta, jog namas yra vertingas architektūriniu požiūriu. Reikšmingumo lygmuo – vietinis.
Tai istorizmo stiliaus sodybinio tipo pastatas. Projektas – 1911 m. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebeišlikusi paskirtis – gyvenamoji.
Šio karkasinio namo pirminė tūrinė erdvinė kompozicija buvo labai griežtai simetriška, kompaktiška. Pastatas stačiakampio plano su mansarda, mezoninais ir stoglangiais šiaurės ir pietų fasaduose Pirmojoje nuotraukoje – dabartinis šiaurės fasado vaizdas. Palyginkime su buvusia išvaizda (2 nuotr.). Pokyčių daug. Fasade suardyta darni stiklų fragmentavimo kompozicija, pakito mezoninas, nebėra langelio jo frontone. Neliko vėjalenčių ažūrinių ornamentų mezonine ir jam asonuojančiuose tūriniuose stoglangiuose. Kitokie ir dūmtraukiai. Išlikęs balkonėlis, kuris „centravo“ buvusią vizualiai patrauklią griežtąją simetriją, – dabar faktiškai jos nebėra.
O pietų fasado pirminis architektūrinis sprendimas (žr. 3 nuotr.) šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį apskritai buvo sudarkytas (4 nuotr., 2007 m). Mansarda rytiniame gale perdirbta į antrą aukštą. Šio fasado dabartinis vaizdas – 5 nuotraukoje (2021 m.).
Šiaurės fasade išliko senosios dvivėrės durys su švieslangiu (6 nuotr.). Jų varčios puoštos iškiliomis profiliuotėmis tarp skydelių po karnizėliais (7 ir 8 nuotr.), o virš jų yra įgilinto profiliavimo juostos. Čia dantukų motyvas (panašiai kaip Treniotos g. 33 namo laukujose duryse), kuris Žvėryne mėgtas. Šis motyvas dažnesnis ne durų, o langų dekore. Varčios turi trikampius frontonėlius (9 nuotr.). Profiliuota ir varčių dengiamoji juosta (10 ir 11 nuotr.). Dekoratyviai akcentuoti durų vertikaliųjų apvadų apatiniai fragmentai (12 nuotr.). Panašiai profiliuoti ir Birutės g. 16C, Lenktosios g. 30, Treniotos g. 25 bei dar vieno kito namo Žvėryne laukujose duryse, bet čia sudėtingiau, subtiliau. Durų furnitūra, deja, pakeista – vėlyva (13 nuotr.).
Pirminės pietų fasado durys buvo kitokios nei šiaurinės, be dekoro, jų varčių segmentų formos atitiko langų stiklų, langinių geometrines formas (14 nuotr.). Štai ta langų paprastutė, tylioji, architekto sumanymą rodanti rikiuotė (15 nuotr.) Ir šis langas su mūsų jau pamirštos dvasios alsavimu (16 nuotr., 2007 m.), bet langų stiklų pirminė skaida ne visur išliko.
Savotiškai įdomi pietinės laiptinės aikštelė. Štai keli jos fragmentai: 17–19 nuotr. Priešais laiptus į mansardos butus yra stačiakampė arka – rėmas, jungiantis sienas ir lubas. Jos apkaltos siauromis profiliuotomis dailylentėmis.
Šiuose aptariamuose Žvėryno namuose dažniausiai randame medines (lentų) grindis, o čia (turbūt tikrai neabejotina, jog vėlyvai) išklota keraminėmis plytelėmis (20 ir 21 nuotr.). Jos su dviem ornamentų motyvais, kurie susidėlioja tik suglaudus keturias plyteles. Motyvai augalinis ir geometrinis, jie stambūs, reikšmingos spalvinės raiškos.
Išskirtinė ir reikšmingiausia šio namo vertybė – dvivėriai unikalaus dekoro vartai (22–26 nuotr.). Puošybos motyvas augalinis (22 nuotr. – dešinioji vartų pusė, 23 nuotr. – kairioji pusė). Puošyba – secesinės ornamentikos pavyzdys. Secesinio stiliaus, kuris architektūroje pasireiškė XIX – XX a. santakoje, kūriniuose itin plėtota gamtos tema, dirbiniuose atskleistas metalo lankstumas ir parodytas augalų vitališkumas, dinamika. Mūsų atveju – grakštūs lapų, riesčių motyvai su viršuje iškelta žiedų taure (24 ir 25 nuotr.). Metalinėje tvoroje – Žvėryne pasitaikantis „iečių“ motyvas, kuris čia stilizuotas, viršūnėlės išlenktos, – vėlgi secesiniam stiliui būdinga metalo lankstumo raiška (27 nuotr.). Betoniniai ketursieniai stulpai su profiliuotomis keturšlaitėmis, lėkštomis kepurėlėmis viršuje, ant kurių užkelti betoniniai rutuliai. Kadangi stulpai itin masyvūs, o rutuliai mažo skersmens, jaučiamas lengvumo įspūdis, derantis prie vartų metalo dekoro raiškos.
Stogas dvišlaitis. Dūmtraukiai plytų, profiliuoti, bet išliko tik vieno dūmtraukio pirminis profilis.
Pamatai lauko akmenų su išlyginamąja plytų juosta viršuje prastai išsilaikę (28–30 nuotr.).
Vilnius, 2021,vasaris – balandis.
Aleksandro Stabrausko 2009–2021 m. nuotraukos bei nuotraukų iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro reprodukcijos (2, 3, 4, 14, 16 nuotr.).
