Jei pirmojo karantino metu kelininkai džiaugėsi augančiu gyventojų sąmoningumu ir mažesniu kelių pakraščiuose surenkamų atliekų kiekiu, tai šiemet vėl pastebimas jų augimas. Vien per šiuos metus AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai iš neleistinų vietų pašalino 341 toną atliekų – net 17 kartų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 3 kartus daugiau nei per visus 2020 metus.
Šiemet daugiausia atliekų kelininkai surinko Rytų regione – daugiau nei 178 tonas. Perpus mažiau – 86 tonas – surinko Vakarų, 45 tonas – Pietų, o 31 – Šiaurės regione. Tuo pačiu laikotarpiu pernai daugiausia atliekų neleistinose vietose kelininkai surinko Pietų (daugiau nei 13 tonų) ir Vakarų (daugiau nei 4 tonas) regionuose.
Šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo ir išmetamų atliekų kiekis automobilių poilsio aikštelėse. Daugiausia jų surinkta Šiaurės ir Rytų regionuose. Tuo metu pernai – Rytų ir Pietų regionuose.
Ankstesnių metų statistika rodo, kad 2019 m., lyginant su 2020 m., kelių pakraščiuose išmestas atliekų skaičius augo apie 20 proc. Užpernai taršiausi buvo Pietų ir Vakarų, o pernai – Pietų ir Šiaurės regionai. Lyginant 2019 ir 2020 metus, iš šiukšliadėžių kelininkai surinko 20 proc. mažiau šiukšlių. Tą lėmė pernai šalyje įvestas karantinas, kuriam laikui apribojęs žmonių judėjimą. 2019 m. daugiausia atliekų kelininkai surinko Pietų ir Rytų, o 2020 m. – Rytų ir Šiaurės regionuose.
Pamiškėse – daugiau pavojingų atliekų
Atšilus orams pakelės užverčiamos padangomis, plastiko vamzdžiais, akumuliatoriais, automobilių detalėmis, statybinėmis atliekomis ir net vaistais.
„Pastebime, kad karantino metu žmonės daugiau tvarkė namus ir aplinką: kelių pakraščiuose surenkame daug drabužių, pagalvių, lovos čiužinių, dulkių siurblių, dujinių viryklių ir kitų buitinių prietaisų. Nors jiems skirtos specialios atliekų surinkimo aikštelės ir seniūnijose įrengti atliekų priėmimo punktai, kur visi šie daiktai iš gyventojų surenkami nemokamai, tačiau žmonės kažkodėl renkasi jas geriau vežti į pakeles“, – sako Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Kelininkai taip pat surenka daug vienkartinių kavos puodelių, plastikinių indų ir greito maisto pakuočių. Nors dėl mažesnio žmonių judėjimo karantino metu jų sumažėjo apie 20 proc., tačiau kiekis vis dar skaičiuojamas tonomis. Visgi kelininkai džiaugiasi, kad įvedus taros surinkimo sistemą ženkliai sumažėjo aplinkos šiukšlinimas plastikinių ir stiklinių gėrimų pakuotėmis, už kurią renkamas depozito mokestis.
„Vienkartinių gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų išmetamų atliekų. Įvedus privalomo užstato gėrimų pakuotėms sistemą, šalies pakelėse ir šiukšliadėžėse jų surenkame kur kas mažiau. Be to, kai miškas atrodo vizualiai švaresnis ir patiems žmonėms norisi rečiau čia numesti savo šiukšles“, – pastebi K. Sakalauskas.
Pasekmės gyvūnams ir gamtai
Atkreipiamas dėmesys, kad kelkraščiuose, miško poilsiavietėse ir pakelėse esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse paliktos šiukšlės kelia rimtą žalą gamtai ir gyvūnams. Pastaruosius ypač traukia neleistinose vietose paliktos maisto atliekos ir pakuotės.
„Maisto atliekos keičia paukščių ir laukinių gyvūnų mitybos įpročius – jie greitai tampa priklausomi nuo šių likučių. Pakuotėse taip pat gali įstrigti miško gyventojų galva ir negalėdami jos ištraukti, jie gali uždusti ar išsekti iš bado. Gyvūnai gali susižeisti ir stiklo šuke ar aštria skardinės taros brauna bei taip pasigauti infekciją. Ne ką mažiau jiems pavojingas pats plastikas, kurio prarijus sutrinka žvėries ar paukščio virškinimo traktas ir jis gali nugaišti“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša ir pratęsia, kad pamiškėse paliktos atliekos dažnai tampa įvairių ligų, tokių kaip Afrikinis kiaulių maras, platinimo priežastimi.
Irdamos maisto atliekos į aplinką išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir gali užteršti dirvožemį, paviršinį ir požeminį vandenį. Daug žalos gamtai sukelia ir stambių gabaritų šiukšlės. Akumuliatorių irimo proceso metu į aplinką patenka sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos, o padangų sankaupos gali tapti miškų gaisrų priežastimi.
Už šiukšlinimą – administracinės baudos
Atliekos taip pat gali tapti eismo įvykio priežastimi – susidūrus su jomis vairuotojams kyla grėsmė nesuvaldyti savo transporto priemonės arba pradurti padangą. Šie daiktai taip pat gali iššokti iš po ratų ir atskrieti į kito automobilio priekinį stiklą ir jį įskelti.
Kelininkai primena, kad pakelėse suverstos atliekos ne tik teršia aplinką, kelia grėsmę miško gyventojams ir vairuotojams, bet ir užtraukia šiukšlinantiems administracinę baudą nuo 30 iki 90 eurų (už 100 kubinių centimetrų nepavojingų atliekų) arba nuo 60 iki 140 eurų (už 100 kubinių centimetrų pavojingų atliekų).
„Bauda didėja priklausomai nuo atliekų kiekio – už neleistinoje vietoje išmestą 1 kubinį metrą ir didesnį kiekį gali tekti sumokėti 1400–2400 eurų. Už atliekų palikimą šaltiniuotuose vietose, pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, apsaugos zonose ir pan. pažeidėjai baudžiami gerokai griežčiau. Jie įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai“, – sako AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Kelininkai prašo pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir iškart apie tai pranešti policijos pareigūnams.
