Atliekų svėrimas Alytuje gali tapti brangia kasdienybe

Antradienį, vasario 26 d., Alytuje iš individualių namų gyventojų turėjo būti surenkamos komunalinės atliekos. Tačiau prie konteinerių pirmiausia atvažiavo ne atliekų surinkėjai, o jų svėrėjai. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdytu eksperimentu siekta išsiaiškinti, kiek realiai sveria konkretaus dydžio konteinerio turinys ir kiek laiko trunka jo svėrimas. Stebėti eksperimento ir išsiaiškinti realią situaciją kartu su eksperimentą vykdžiusiais Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovais vyko Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai Rima Mitkienė, Edmundas Čečėta, Arvydas Švirmickas, Giedrius Čereškevičius, administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis ir Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Vykdyto eksperimento metu per 45 minutes buvo pasvertos 37 namų atliekos. Nustatyta, kad viename name vasarį vidutiniškai pagaminta 47 kg atliekų. Apskaičiuota, kad vasario mėnesio atliekos sudaro 6 proc. metinių atliekų kiekio, tad per metus viename individualiame name Alytuje vidutiniškai pagaminama 780 kg atliekų.

Imtis tokių skaičiavimų atliekų tvarkytojus paskatino siūlymai Alytuje keisti atliekų apmokestinimą, nustačius faktinio atliekų kiekio deklaravimo tvarką. Ji leistų individualių namų gyventojams ir  apibrėžtus žemės sklypus turinčioms įmonėms mokėti už tokį atliekų kiekį, kokį jie patys deklaruotų. Dėl to gali smarkiai išaugti rinkliava daugiabučių namų gyventojams, kurie neturės galimybės deklaruoti ir turės padengti visas mieste susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas.

Siekiant išvengti daugiabučių namų gyventojų diskriminacijos, deklaravimą pasirinkusių asmenų atliekas tektų nuolat sverti. Tai būtų sudėtinga ir brangu, o papildomas lėšas, kurių tam prireiktų, tektų padengti visiems atliekų turėtojams. Tačiau atliekų svėrimas – vienintelis būdas, leidžiantis nustatyti realų atliekų kiekį.

„Kitaip apskaičiuoti konkrečiame konteineryje sukauptų atliekų kiekį yra neįmanoma, nes tokio pat dydžio konteinerio turinys gali sverti labai skirtingai – svoris priklauso nuo metų laiko, atliekų drėgnumo, jų tankio. Norint taikyti apmokestinimą pagal faktinį atliekų kiekį, jis turi būti nustatomas konkrečiai, o ne paremtas prielaidomis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.

Šiuo metu Alytaus miesto gyventojai moka vieną mažiausių rinkliavų Lietuvoje – 17 centų už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto. Nekeičiant apmokėjimo tvarkos tokio dydžio rinkliava išliktų visus šiuos metus.

Vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymas Alytaus regione kainuoja 281 litą. Pakeitus apmokėjimo sistemą deklaravimą pasirinkusiems individualių namų gyventojams ir įmonėms jis atpigtų iki 211 Lt/t, o kitiems atliekų turėtojas išliktų nepakitęs. Dėl to savivaldybei kauptųsi skola, kurios grąžinimas vėliau gali būti išdalintas visiems atliekų turėtojams.

Atliekų apmokestinimo sistema pagal realiai susidarantį jų kiekį kol kas nėra taikoma nė vienoje Lietuvos savivaldybėje. Jeigu siūlomiems atliekų apmokestinimo pakeitimams būtų pritarta, nauja tvarka Alytuje įsigaliotų jau nuo kovo 1 dienos. Patirtis rodo, kad techniškai pasiruošti naujos apmokėjimo sistemos įvedimui reikėtų mažiausiai vienerių metų.