Kaip sumažinti infekcijų tikimybę?

Infekcijas sukelia patogenais vadinami mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybai ar parazitai), kurie patenka į kūną, dauginasi ir trukdo įprastoms organizmo funkcijoms. Infekcinės ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Tam tikriems žmonėms, ypač tiems, kurie serga širdies ligomis ar vėžiu, turi rimtų sužalojimų arba vartoja vaistus, silpninančius imuninę sistemą, infekcijų išvengti sunkiau. Nors kartais gali atrodyti priešingai, bakterijų, virusų ir kitų patogenų sukeliama grėsmė mūsų sveikatai yra pakankamai didelė. Tačiau laikantis tam tikrų principų infekcijų tikimybę galima sumažinti.

1. Dažnai ir kruopščiai plauti rankas

Vienas iš pagrindinių būdų, padedančių sumažinti infekcijos tikimybę, yra rankų plovimas. Tai reikėtų daryti pakankamai dažnai: išėjus iš tualeto, prieš ruošiant maistą, atlikus sodo darbus ar kitas „nešvarias“ užduotis. Nusiplauti rankas patariama ir išsipūtus nosį, pakosėjus ar nusičiaudėjus, jei rankomis buvo prisidengiama burna. Infekcijas gali pernešti ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Todėl juos paglosčius svarbu kruopščiai nusiplauti rankas. Tai reikėtų padaryti ir aplankius sergantį asmenį.

Siekiant užtikrinti proceso efektyvumą, rankas plautis patariama su šiltu vandeniu ir muilu. Jos turėtų būti gerai išmuiluojamos iš visų pusių, taip pat ir tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai. Nusiplovus rankas po tekančiu vandeniu jas ir riešus reikėtų gerai nusausinti rankšluosčiu.

2. Nesidalinti asmeniniais daiktais

Dantų šepetėliai, rankšluosčiai, skustuvai, nosinės ir nagų žirklės gali būti patogenų (bakterijų, virusų ir grybelių) šaltiniai. Todėl siekiant sumažinti infekcijų tikimybę patariama jais nesidalinti su kitais. Kad ir kaip gerai pažįstate ar pasitikite kitu žmogumi, šie daiktai turėtų būti asmeniniai. Tėvams šią informaciją verta priminti ir savo vaikams, einantiems į darželį arba mokyklą.

3. Užsidengti burną čiaudint ar kosint

Gera asmeninė higiena apima ne tik asmeninę švarą, bet ir visiems gerai žinomą praktiką užsidengti burną kosint ar čiaudint. Kodėl tai svarbu net ir nesergant? Daugelio infekcijų atveju jas sukeliantys mikrobai pradeda daugintis dar nepasireiškus jokiems simptomams.

Kosint ar čiaudint šie mikrobai gali išplisti ore esančiais mikroskopiniais lašeliais. Tokiu atveju burną rekomenduojama užsidengti ne rankos delnu, o nosinaite (geriausia vienkartine) ir nusisukti. Jei nosinaitės neturite, kosėti ar čiaudėti patariama į drabužio rankovę arba skverną.

4. Pasiskiepyti

Mūsų imuninė sistema turi „atmintį“. Todėl kūnui susidūrus su mikrobu, kuris anksčiau sukėlė infekciją, padidėja baltųjų kraujo kūnelių ir antikūnų gamyba. Tai padeda ligos išvengti antrą kartą. Tačiau pasiskiepijus kūnas „apgaunamas“ leidžiant jam manyti, kad organizmą užkrėtė konkretus mikrobas. Taip sustiprinama jo paties apsauga nuo vėlesnės infekcijos.

Tiesa, prieš skiepijantis reikėtų pasitarti su specialistais. Infektologai gali įvertinti jūsų būklę ir pasiūlyti tinkamiausią būdą, kaip apsisaugoti nuo infekcijų.

Jeigu norite sumažinti užsikrėtimo įvairiais patogenais riziką, šie patarimai jums gali būti išties naudingi. Verta prisiminti, kad kartais net ir paprastas veiksmas padeda išvengti rimtos ligos.