Balandžio 21 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas išklausė metinį Konstitucinio Teismo veiklos pranešimo pristatymą. Pranešimą pristatė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. D. Žalimas 2020-uosius įvardijo istoriniais Konstituciniam Teismui.
2020 m. priimtas ne vienas svarbus konstitucinis aktas, paskelbti du pirmieji nutarimai bylose pagal individualius konstitucinius skundus. 2020 m. buvo išnagrinėta 18 konstitucinės justicijos bylų. Iš viso buvo įvertinta 30-ies teisės aktų atitiktis Konstitucijai, net 26 teisės aktai ar jų dalys pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Tai yra didžiausias skaičius palyginti su ankstesniais metais.
Pirmą kartą aiškiai išdėstyta konstituciškai reikšmingų aktų hierarchija
2020 m. istoriniais Konstitucinio Teismo veikloje Teismo pirmininkas įvardijo dėl Konstitucinio Teismo jurisprudencijos plėtros, kuri paskatino Lietuvos konstitucinės teisės mokslo raidą, taip pat dėl 2020 m. liepos 30 d. priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame pirmą kartą aiškiai išdėstyta konstituciškai reikšmingų aktų hierarchija, išskiriant tris pamatinius šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucinius aktus. Tai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.
Pasak D. Žalimo, būtent šie dokumentai yra pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai – jie niekada negali būti pakeisti ar panaikinti. Iš jų kyla ir į juos atsižvelgiant aiškintina galiojanti Konstitucija.
Nerimą keliančios tendencijos
D. Žalimas atkreipė dėmesį ir į nerimą keliančias tendencijas. Pasak jo, teisėkūros būklė prastėja. Atkreiptas komiteto narių dėmesys ir į prastėjančią teismų darbo kokybę aiškinant Konstituciją. Kalbos apie teismų sistemos uždarumą, taikomus dvigubus standartus, Konstitucinio Teismo pirmininko nuomone, turi pagrindą. Taip pat pastebėtas kai kurių teisininkų grupių bandymas daryti spaudimą Konstituciniam Teismui. Tokių tendencijų galima priežastimi D. Žalimas įvardijo teisininkų švietime esančias didžiules spragas žmogaus teisių klausimais, prastėjantį visuomenės išsilavinimą.
D. Žalimas paminėjo ir dar vieną nerimą keliantį įvykį 2020 metais – tai Konstitucinio Teismo patirtą politinį spaudimą, susijusį su laiku neįvykusia Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija ir kai kurių politikų mėginimu perkelti savo neatliktos priedermės atsakomybę ant Konstitucinio Teismo teisėjų pečių.
KT veikla vadovaujant Žalimui tapo labai politizuota, be to ši institucija dažnai peržengia konstitucinius įgaliojimus ir taip kuria,deja, naujas konstitucines nuostatas grindžiamas liberalmarksistine ideologija.Be to Žalimo įgaliojimai vadovauti KT jau senokai pasibaigė,tad dabar priimami šio teismo nuosprendžiai neturi teisinės galios.Tokio KT Lietuvai nebereikia.
Konstitucija, tai šventa karvė, kurią pasikinko visos diktatūros.
O, koks originalus, pažangos persunktas požiūris?
Istoriniai metai bus tada, kai apskritai šis teismas bus panaikintas, kad tokie kaip šitas suktas ponulis negalėtų eiti savo pareigų pasibaigus jo kadencijai
taaaip, istoriniai…. sedi zmogelis poste pasibaigus kadencijai ir desto savo tvarkele… istoriniai, tikrai.