Valdantieji suabejojo ar KT pirmininkas teisėtai eina pareigas

Koalicijos partneriai kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami pastarojo dėmesį į tai, kad pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, D. Žalimo, kaip KT pirmininko, įgaliojimai negalėjo būti pratęsti.

Kreipimesi cituojama Lietuvos Respublikos KT įstatymo 14 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, kad „Nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas.“ O šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas nurodo, kad KT teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, kas ir įvyko šių metų kovo mėn. viduryje.

 „D. Žalimas, nutrūkus jo, kaip pirmininko, įgaliojimams nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. O įstatymas nenumato Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas Konstitucinio Teismo pirmininkas. Taigi, kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats. Dėl to ir kreipėmės į Prezidentą, prašydami jį imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnyje numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo, o taip pat, kad Konstitucinio Teismo teisėjų korpusas būtų suformuotas per įmanomai trumpesnį laiką, užtikrinant šio Teismo veiklos stabilumą bei efektyvumą.“ – sako koalicijos tarybos pirmininkas R. Karbauskis.

Pasak jo, KT yra nagrinėjęs vieno teismo pirmininko kadencijos pratęsimo galimybes ir savo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra nurodęs, kad ,,…Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta konstituciškai pateisinama bendro konstitucinio draudimo pratęsti teisėjo įgaliojimus pasibaigus jų laikui arba teisėjui sulaukus pensinio amžiaus išimtis negali būti interpretuojama kaip reiškianti, esą kokiu nors panašiu pagrindu gali būti pratęsiami teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgaliojimai…“

Pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo klausimas yra ypač svarbus, nes paskui, remiantis teisės principu iš neteisės nekyla teisė, gali būti kvestionuojamas ir jo, kaip Teismo pirmininko, priimtų sprendimų teisėtumas, – teigia valdančiosios koalicijos partneriai.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje išsakytas politikų abejones, KT išplatino pareiškimą, kad nėra pagrindo abejoti dabartinės Teismo sudėties teisėtumu.

,,Pagal Konstituciją KT turi veikti nepertraukiamai. Todėl KT įstatyme įtvirtinta, kad, nustatytu laiku nepaskyrus naujo KT teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas. KT pirmininko įgaliojimų trukmė susieta su teisėjo įgaliojimais: Seimas D. Žalimą paskyrė Teismo pirmininku jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laikui. KT teisėjų, taip pat ir Teismo pirmininko įgaliojimai negali būti nutraukti kitaip, nei Konstitucijoje nustatytais pagrindais, šiuo atveju – pasibaigus įgaliojimams, kai prisiekia naujai paskirti teisėjai. Dalies politikų siekis sukelti abejones KT legitimumu sutampa su pastarojo meto Teismo sprendimais. Nepagrįstų abejonių skleidimas šiuo atveju vertintinas kaip politinis spaudimas. KT ragina susilaikyti nuo veiksmų, kuriais keliama grėsmė konstituciniam valdžių padalijimo principui ir kėsinamasi į teismų nepriklausomumą“, – rašoma KT viešame pareiškime.