Pavasarį sveikesnės mitybos tendencijos dar labiau pastebimos. Prieš šiltąjį sezoną žmonės nori padailinti kūno linijas ir kartu jaustis žvalūs bei energingi. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad net ir nedideli mitybos pokyčiai bei tam tikrų produktų įtraukimas į kasdienį valgiaraštį padeda energingiau jaustis ir sustiprinti imuninę sistemą.
„Subalansuota mityba yra itin svarbi tam, kad gerai jaustumėmės. O norint tinkamai maitintis, kardinalių pokyčių tikrai nereikia, užtenka kasdien valgyti tinkamą kiekį mėsos, žuvies, šviežių daržovių, vaisių ir ankštinių kultūrų.
Būkite išradingi ir atraskite vis naujų ingredientų, pavyzdžiui: skirtingą mėsą, žuvį, pieno produktus, tofu ar konservuotus kukurūzus. Įvairi mityba padės džiaugtis geresne savijauta, užtikrins, kad organizmą papildysite maistinėmis medžiagomis ir vitaminais“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pavasarį pirkėjų dėmesį atkreipia lengvesni produktai, jie aktyviau ieško šviežių daržovių, taip pat ir įvairesnių skonių.
„Pavasarį pirkėjų krepšeliuose neabejotinai atsiduria šviežios daržovės, išauga agurkų, pomidorų, ridikėlių, lapinių salotų paklausa. Pirkėjai nekantriai laukia ir lietuviškų uogų“, – pasakoja V. Budrienė.
Gydytoja dietologė įvardino, kokie produktai turėtų atsidurti kasdieniame valgiaraštyje.
Šviežios daržovės
Šviežių daržovių salotos pasižymi dideliu skaidulų kiekiu, kuris reikalingas gerai mūsų žarnyno veiklai. Įvairios salotos, švieži agurkai, pomidorai, prieskoninės žolelės – nekaloringi produktai, kurie puikiai tinka kontroliuojantiems kūno svorį, norintiems išlikti energingais.
„Lengvesni ir neapsukinantys pietūs padės išlikti žvaliems ir neapsnūdusiems. Juk sukirtus kugelio porciją būna net sunku nuo stalo pakilti. Valgydami daržoves ir salotas užtikriname ilgesnį sotumo jausmą, geriname žarnyno veiklą. Daržovės turi daug savybių, kurios sveikatai yra itin palankios. Jose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų“, – sako D. Vaitkevičiūtė.
Šviesi mėsa
Anot dietologės, neutraliausia sveikatai yra šviesi mėsa – liesosios vištienos dalys be odelės, kalakutiena, triušiena. Jos į mitybą patariama įtraukti 4–5 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, liesa kalakutiena – vienas geriausių baltymų šaltinių. Ši mėsa pasižymi puikia sudėtimi, joje yra mažiau sočiųjų riebalų, todėl puikiai tinka tiems žmonėms, kurie turi padidintą cholesterolį, antsvorį ar nori imtis prevencinių priemonių prieš įvairias lėtines ligas bei maitintis, laikantis sveikatai palankių principų.
„Baltymai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Šalia kalakutienos galite valgyti, pavyzdžiui, įvairių daržovių košę, kuri turi daug skaidulų. Pietums idealiai tinka salotos su garuose virta kalakutiena ar vištiena – ir sotu, ir maistinga, ir daug vitaminų“, – pataria mitybos ekspertė.
Jautiena
Nors raudona mėsa nereikėtų piktnaudžiauti, tačiau retsykiais ji būtinai turi atsidurti mūsų lėkštėse, nes yra puikus baltymų, geležies šaltinis. Taip pat – ji suteikia įvairovę, kuri mityboje taip pat yra būtina. Vis dėlto per mėnesį patariama raudonos mėsos produktų skanauti vos 4–5 kartus.
Brokoliai
Jei dar nepamėgote brokolių, pats metas tai padaryti. Tai viena maistingiausių daržovių, turinti daug antioksidantų. Taip pat juose gausu vitaminų C, A, K, folio rūgšties, kalio.
„Brokoliuose esantys antioksindantai padeda mažinti lėtinį uždegiminį procesą. Brokoliai yra įtraukti į produktų sąrašą, kuriuos vartojant galima sumažinti riziką susirgti krūties, prostatos, skrandžio vėžiu. Tai ir puikus skaidulų šaltinis, kuris padeda žarnynui geriau veikti, taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Valgant brokolius, didėja koncentracija ir gerinama smegenų veikla“, – vardija D. Vaitkevičiūtė ir pabrėžia, kad tai neabejotinai superdaržovė.
Česnakai ir imbierai
Tai – antioksidantai, kurie reikalingi, kovojant su į mūsų organizmą iš aplinkos patenkančiais toksinais.
„Kai ieškome, kaip maistui suteikia to ypatingo skonio, ryškumo, pasitelkime tai, kas dar ir palanku mūsų sveikatai. Štai česnakas ar imbieras puikiai gali pakeisti įvairius padažus ar neaiškios sudėties prieskonius“, – pataria gydytoja dietologė.
Avinžirniai
Šis ankštinis produktas yra puikus baltymų, vitaminų ir skaidulų šaltinis. Avinžirniai taip pat gerina žarnyno veiklą, ilgalaikis jų vartojimas mažina lėtinių ligų riziką. 100 g avinžirnių galime rasti apie 6 g skaidulų, apie 12 g baltymų. Taip pat juose gausu folio rūgšties, geležies ir fosforo. „Valgant pakankamai skaidulų, kurių yra avinžirniuose, lengviau kontroliuojamas apetitas. Juose esantys baltymai taip pat suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Avinžirniai pasižymi žemu glikeminiu indeksu, todėl tinka žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu“, – sako mitybos specialistė.
D. Vaitkevičiūtė pataria – avinžirniai labai gardūs ir vieni, kaip užkandis. Pavyzdžiui, išvirti ir apkepti su rytietiškais prieskoniais. Taip jie gali tapti alternatyva visokiems traškučiams ar spragėsiams. Ne ką prasčiau juos galima valgyti ir kaip pagrindinį patiekalą, tiems, kas nenori mėsos, pavyzdžiui, avinžirnių karis ar daržovių troškinys.
