„Mane dažnai stebina Lietuvoje girdimos kalbos, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu šalyje turėtų būti mažiau. Esą vieną išsilavinusį, aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį darbo rinkoje turėtų atitikti bent aštuoni darbininkai.
Tai panašu į 30 ar 40 metų senumo požiūrį. Siūlyčiau tokiems švietimo „žinovams“ apsilankyti naujoviškose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Jie pamatytų, kad absoliuti dauguma jų darbuotojų yra su aukštuoju išsilavinimu.
Didelė Lietuvos jaunimo dalis siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tai yra didžiausias mūsų valstybės turtas, pasididžiavimas ir prielaida tapti gerovės valstybe“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
Kalbant, kad Lietuva vis dar neturi Nacionalinio susitarimo dėl švietimo ir koks jis turėtų būti, J. Augutis siūlo sukurti Lietuvoje tokią sistemą, kuri užtikrintų lygias galimybes ir leistų kiekvienam bendruomenės nariui įgyti tokį išsilavinimą, kokį jis gali pasiekti savo gabumais, motyvacija, pastangomis ir valia.
„Nemanau, kad yra teisinga ir tikslinga skirstyti, jog, tarkim, šiais metais 20 proc. baigusių abiturientų gali rinktis universitetines studijas, 50 proc. – studijas kolegijose, o likusieji – profesinį mokymą.
Taip pat esu įsitikinęs, kad norinčiam toliau tobulėti asmeniui turėtų būti suteikiama tokia galimybė nesvarbu, kokioje padėtyje šiuo metu jis yra. Ir tai nėra sunkiai ar brangiai įgyvendinamas tikslas“, – tikina VDU rektorius.
Pasak jo, užsienio kapitalo įmonės, kurios šiuo metu sparčiai kuriasi Lietuvoje, daugiausia ieško darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą
„Kodėl? Todėl, kad aukštasis išsilavinimas teikia ne tik specifines, praktines žinias, kurias dirbant galima tobulinti toliau ir įgyti darbinės praktikos, tačiau aukštasis išsilavinimas apima ir vidinę kultūrą, platesnį ir įvairiapusiškesnį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą“, – pasakoja J. Augutis.
Interviu su plačiausios aprėpties universiteto Lietuvoje rektoriumi J. Augučiu – apie tarpdisciplinines studijas, šiuolaikinius studentus ir savybes bei įgūdžius, kurie užtikrins sklandų profesinį kelią.
– Kaip apibūdintumėte, kokie turėtų būti šiuolaikiniai studentai?
– Šiuolaikinis studentas turėtų labai aiškiai suprasti, kad prieš jį – du iš pirmo žvilgsnio nesusiję, bet iš tiesų vienas kitą papildantys uždaviniai, kuriuos verta išspręsti.
Pirmasis – apgalvoti, kokią profesiją pasirinkti ir įgyti tokį išsilavinimą, kuris leistų jam prisitaikyti prie pokyčių bei reikalavimų kintančiame pasaulyje ir, žinoma, darbo rinkoje.
Nepaisant to, kokią profesiją pasirenka studijuoti studentas, jis turėtų suprasti, kad be pagrindinių dalykų neapsieis.
Šiandien tai – informacinės technologijos, užsienio kalbos, tam tikrų technologijų įvaldymas ir išugdytas įprotis reguliariai mokytis ir tobulėti, nes niekas tiksliai nežino, kokių naujų žinių ar įgūdžių reikės po dvidešimties metų.
Todėl reikia nusiteikti, kad nuolatinis naujų žinių įsisavinimas yra būtina sąlyga norint sėkmingai veikti darbo rinkoje ir suspėti su naujovėmis.
Antrasis uždavinys – pasirinkus studijų programą aktyviai studijuoti ir naudotis universiteto teikiamomis galimybėmis jau nuo pirmo kurso. Studijų metai labai greitai prabėga, todėl papildomos veiklos, užsiėmimai ir konkrečios praktikos įgijimas dar studijų metais turėtų būti neatsiejama studijų dalis.
Visa tai užtikrina sėkmingą pradžią darbo rinkoje ir pačiam studentui prideda pasitikėjimo savimi, savo sumanymais ir įgūdžiais, išmoko paskirstyti savo laiką, jėgas ir empatiją.
– Renkantis studijų programą, neretai mokinių apsisprendimui ką ir kur studijuoti įtaką padaro tėvai. Ką apie tai manote?
– Visų pirma, noriu pasakyti, kad nėra jokių įrodymų – nei medicininių, nei kitų – kad profesija yra paveldima. Todėl, jei tėtis geras chirurgas, tikrai nereiškia, kad jo vaikas irgi toks bus.
Norą patarti, linkint paties geriausio savo vaikui, aš visiškai suprantu. Tačiau patys tėvai dažnai neįvertina kartų skirtumų ir iš inercijos skatina rinktis kaip savo, arba labai praktišką, konkrečią specialybę.
Tačiau, kaip parodė ir pandemijos padėtis pasaulyje – daug svarbiau yra gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar, nei būti tik siauros specializacijos žmogumi, kuriam sunku keistis, o kartais net neįmanoma.
Tėvus skatinčiau pasitikėti savo vaikų pojūčiais ir jausena, įsiklausyti į jų nuomonę, nes dvyliktokai, besirenkantys specialybę, tikrai yra jau susikūrusios asmenybės. Dalis iš jų yra visiškai apsisprendę, dalis – abejoja.
Visgi tų, kurie dar mokykloje yra apsisprendę ir rodo reikiamus sugebėjimus konkrečiai specialybei bei motyvaciją renkantis pragmatišką specialybę, nėra dauguma.
Visiems tiems mokiniams, kurie dar tiksliai nežino, ko nori, ir dar nėra išsigryninę aiškaus savo profesinio kelio, ką gali padaryti blogiausio to nenorėdami tėvai – skatinti rinktis konkrečią, labai specializuotą profesiją.
Juk kuo profesija yra praktiškesnė, tuo labiau ji reikalauja iš karto susitelkti ir susikurti jai reikiamus įgūdžius. Taip paliekama labai nedaug erdvės kitoms veikloms ir fundamentinių dalykų tobulinimui, o tai, kaip minėjau, palieka kur kas mažiau galimybių keistis ateityje ir iš naujo prisitaikyti kintančioje darbo rinkoje.
– Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvoje išsiskiria artes liberales principų taikymu studijų vyksme. Ar studentai susidoroja su studijų pasirinkimo laisve universitete, ir ką tai jiems suteikia?
– Turbūt reiktų to klausti kiekvieno studento asmeniškai. Tačiau apibendrintai galėčiau patikinti, kad studentams galimybė patiems projektuoti savo studijas, atsižvelgiant konkrečiai į savo asmenines savybes, polinkius ir užmojus, yra labai didelis privalumas.
Be to, ši sistema sumažina pavojų padaryti klaidą pasirenkant specialybę.
VDU vykdo mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijų, inžinerijos ir žemės ūkio mokslų srityse Kaune bei Vilniuje, todėl studentai turi galimybę per gretutines studijas susipažinti ir lygiavertiškai studijuoti visiškai kitą tarpdisciplininę studijų programą ir susikurti „savo išskirtinį derinį“.
Taip pat studentai aktyviai įsilieja į studentiškų organizacijų veiklas, savo gebėjimus ugdo „Verslumo akademijoje“ ir renkasi gretutines studijas ar mokytojo kvalifikaciją bei prisijungia prie „Academia cum laude“.
Be to, jie gali rinktis mokytis iš 30-ies dėstomų užsienio kalbų.
Todėl artes liberales būdu paremtos studijos ir įvairios veiklos VDU studentams leidžia įgyti kur kas platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemas ir ieškoti originalių sprendimo būdų, prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
O svarbiausia – nebijoti ateities, jos pokyčių ir keistis bei tobulėti patiems.
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ESU ĮMINES PER 100 SENIAUSIŪJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ! JUOSE RASTA INFORMACIJA LEIDO PAŽINTI : KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? KAS? ir KODĖL VYKSTA? KAS? ir KODĖL? VYKS? ATEITYJE?!
ŠI INFORMACIJA, LEIDO ATRASTI TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
NUO 2500 -jų METŲ, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE VIEŠPATAUS SAULĖ ir DIENA! PIETINIAME – TIKTAI NAKTIS! IR ŽIEMA! ir T,T. ir T.T.
– ĮMINTA IR TAI, KAD ŠIAME TŪKSTANTMETYJE VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 metrų.
– KAD VANDENS LYGIS ŽEMĖJE, LAIKE 96 000 metų, svyruoja 300 metrų ribose.!
– TAI PRIKLAUSO NUO ANTARKTIDOS LEDYNŲ, KURIE “IŠTIRPSTA” PERIODIŠKAI KAS 96 000 metų!
IR T, T. ir T.T.
Gerb. p. Zubinai,
tremtinio sūnus Andrius Almanis rašo tema, kuria ir Tamsta domitės:
Paslaptingos ir stebėtinai išsivysčiusios civilizacijos pėdsakai Sibire: kodėl ten tiek daug baltiškų pavadinimų –
– delfi.lt/plius/mokslas-inovacijos/paslaptingos-ir-stebetinai-issivysciusios-civilizacijos-pedsakai-sibire-kodel-ten-tiek-daug-baltisku-pavadinimu.d?id=86615613
Pazyryko kultūros pėdsakais: kaip Altajaus tautos deivė atsidūrė mano tėvo girininkijoje –
– delfi.lt/plius/mokslas-inovacijos/pazyryko-kulturos-pedsakais-kaip-altajaus-tautos-deive-atsidure-mano-tevo-girininkijoje.d?id=86444719
o čia – apie vokiečių ir baltų aristokratų giminės narį:
Kruvinasis baronas, kuris gelbėjo budizmą: ypatingas sadizmas baugino net visko mačiusius –
– delfi.lt/plius/mokslas-inovacijos/kruvinasis-baronas-kuris-gelbejo-budizma-ypatingas-sadizmas-baugino-net-visko-maciusius.d?id=86931687#
ir dar įv. temos:
– delfi.lt/plius/autorius/?aid=56021625
GERBIAMAS ANDRIAU, MŪSŲ PROTĖVIAI, DAUGELIO TŪKSTANČIŲ METŲ, KELIAVO SU TEKANČIĄ SAULĘ, TAI NUO ATLANTO VANDENYNO, TAI NUO DIDŽIOJO VANDENYNO – LINK ATLANTO!
ALTAJŲ KRAŠTE MŪSŲ RIKIAI BUVO PALAIDUOTI NET 40 KURGANUOSE – NUO LIETUVIŠKO – KUR GANOSI ŽIRGAI! RUSIJOJE JIE VADIMAMI – PAZIRIKO – RIKIO KUGANAIS!
VISI ŽEMĖJE KURGANAI YRA – LIETUVIŲ PROTĖVIŲ PILIAKALNIAI ! JIE YRA (BUVO) ATIDENGTI – IŠNIEKINTI – IŠGROBSTYTI NEGAILĖSTINGAI – NUO ALTAJŲ KALNŲ IKI ATLANTO VANDENYNO!
GAILA, kad EUROPOJE TAM PASITARNAVO IR GERBIAMOJI MARIJA GIMBUTIENĖ!
BEJA, MARIJA GIMBUTIENĖ NET NEŽINOJO, KAD KURGANUOSE ILSISI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ VALDOVAI!
GRAIKŲ DIEVAI – TITANAS URANAS, ( 2000 m.p.m.erą!). , DIEVAS KRONAS, 1650 m.pr.m.e.);
1365 m. DIEVŲ ERA – – SPROGO TERO (ATLANTO) UGNIKALNISI ( HEROJŲ ERĄ).
DIEVAS DZEUSAS DIEVŲ TARYBOJE, – PELENŲ DIEVUI – HERAKLIUI, (ŽEMĖS DREBĖJIMUI) – JASONUI , ir POSEIDINO ANŪKUI – TĘSĖJUI, DAVĖ NURODYMĄ VYKTI Į JUODĄJĄ JŪRĄ – AUKSO VILNOS!!!
TAČIAU KITI DIEVAI, TUO PAT METU, HERAKLIUI, DAVĖ NURODYMĄ VYKTI LINK MAŽOSIOS AZIJOS. TAD Į JUODĄJĄ JŪRĄ NUVYKO TIKTAI JASONAS IR POSEIDINO ANŪKAS – TĘSĖJAS!
TĘSĖJAS – TĘSTI – PRATĘSTI – LIŪDIJA, KAD – KAD JAU PRIEŠ 3000 METŲ LIETUVIAI KALBĖJO LIETUVIŠKAI!!!!!
ANDIKITIROS MECHANIZMAS ĮMINTAS! JĮ PERPRATO TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ ATRADĖJAS INŽINIERIUS – ASTRIONOMAS – ROMUALDAS ZUBINAS!
JIS BUS PASAULIUI ATSKLEISTAS KARTU SU TREČIUOJU IR KETVIRTUOJU ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAIS!!!! AMEN!
LAIKAS LIETUVOS MOKSLININKAMS PRANEŠTI PASAULIUI, KAD, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTAS PROTĖVIŲ ” KALAIDĖRIS”, – DABAR VADINAMAS “BŪDOS” VARDŲ!!!
Autorius “JEVGENIJUS KYČANOVAS LEVAS SAVICKIS” KNYGA “SNIEGO ŠALIES ŽMONĖS IR DIEVAI”
psl. 167 “Patys seniausi, Budos – Sakjamunio gyvenimo aprašymai, buvo sudaryti 400 – 600 metų po spėjamos BUDOS mirties. Vis dėlto šiuolaikinis mokslas sutinka pripažinti pamokslininką ŠAKJAMUNĮ – BUDĄ, iš tikrųjų egzistavusių, istoriniu asmeniu, bet ne kaip vienintelį žmogų, sukūrusį budizmo religiją, o kaip įsteigusį vienuolių bendriją, be to kaip MOKYTOJĄ, kuris savo teorinę ir praktinę veiklą prisidėjo prie budizmo gimimo (6, 430). Šakjamunis – BUDA gyveno nuo 623 iki 543 m.p.m.e.
VISA TAI REIŠKIA, KAD JAU NUO SENO, MŪSŲ PROTĖVIAI, PUIKIAI PAŽINOJO GAMTOJE VYKUSIUS GEOFIZINIUS PROCESUS ir ŠIAS ŽINIAS PERDUODAVO IŠ KARTOS Į KARTĄ!
GALIME TEIGTI, KAD, DABAR JAU, PASKUTINIUOJU, ŽEMĖS AMŽINOJO JUDĖJIMO INFORMACIJOS GRANDYJE, YRA NE BUDA, BET – TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINĮ JUDĖJIMĄ ATRADĘS, IR, SU BUDĄ BEI KALAIDERIU SUSIEJĘS, ASTRONOMAS, GEOFIZIKAS, HIDROLOGAS, inž. ROMUALDAS ZUBINAS