Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

Prezidentas Gitanas Nausėda viešam svarstymui teikia įstatymų pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą, įtvirtinti mokesčių sistemos stabilumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir teisėkūros proceso skaitmenizavimą.

Šalies vadovo požiūriu, kai kurios 2012 m. priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos neatitinka šių dienų reikalavimų ir Gerovės valstybės kūrimo tikslų.

Šiuo metu daugelis teisėkūros iniciatyvų, netgi aplinkosaugos srityje, nėra vertinamos rizikos aplinkai požiūriu arba vertinamos nepakankamai, o vertinimas klimato kaitos aspektu apskritai nėra numatytas.

Pasak Prezidento, aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita tikslai privalo tapti integralia visų valstybės politikos sričių dalimi. Valstybės institucijos, prieš priimdamos sprendimus, turi įvertinti jų galimą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir imtis priemonių jam suvaldyti.

Todėl Prezidento iniciatyva parengti Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai numato įtvirtinti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvas būtų privaloma įvertinti aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais, iš anksto numatant priemones tai rizikai suvaldyti.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mokestiniai pakeitimai, taip pat ir didinantys mokestinę naštą, įsigalioja vidutiniškai per 91 dieną. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimu, pažangiose šalyse verslui prisitaikyti prie tokių pokyčių dažniausiai suteikiama 150 ir daugiau dienų.

Prezidentas, atsižvelgdamas į būtinybę įtvirtinti mokesčių sistemos stabilumą, siūlo keisti Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostatas, numatant minimalų 6 mėnesių prisitaikymo prie su biudžetu įvedamų mokestinių pokyčių terminą tais atvejais, kai mokestinė našta yra didinama.

Prezidentas taip pat inicijuoja Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, susijusius su priimtų teisės aktų pasirašymu ir nuasmeninimu.

Atlikus poveikio duomenų apsaugai vertinimą, nustatyta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, įpareigojantis viešai skelbti visus teisės aktus, įskaitant ir tuos, kuriuose pateikiami asmens duomenys, neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

Todėl Prezidentas inicijuoja Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimą, kuris sudarys galimybę sprendimą dėl tam tikro teisės akto viešo skelbimo priimti tik įvertinus, ar tai atitiks viešojo intereso ir asmenų duomenų apsaugos reikalavimų derinimo principą. Siūloma numatyti, kad dalis teisės aktų, kuriuose pateikiami asmens duomenys, Teisės aktų registre būtų skelbiami nuasmeninti. Teisės aktai, kurių nenuasmenintas paskelbimas pagrįstas viešuoju interesu, juos priėmusių subjektų sprendimu būtų skelbiami nenuasmeninti.

Šalies vadovas taip pat siūlo atsisakyti Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos išimties, pagal kurią Prezidentas yra vienintelis valstybės politikas, kuris negali pasirašyti teisės aktų elektroniniu parašu. Toks reguliavimas neatitinka nei šiuolaikinių informacinių technologinių galimybių, nei paslaugų skaitmeninimo tendencijų, nei yra pateisinamas COVID-19 pandemijos akivaizdoje dėl būtino daugelio asmenų fizinio kontakto.