Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė siūlymus tolesnei Finansų ministerijos suburtos ekspertų grupės diskusijai. Jais siekiama tobulinti mokesčių sistemą trijose srityse: kuriant paskatas pokriziniu laikotarpiu sparčiau mažinti nedarbą ir paskatinti atlyginimų augimą, mažinant neteisingas mokestines išlygas, kurios jau daugelį metų yra dėl skirtingų pajamų mokesčio tarifų darbo santykiuose ir kitose pajamose, ir taip pat didinant mokesčių sistemos stabilumą.
Nauji pasiūlymai kyla iš 2020 m. lapkričio 30 d. Prezidento iniciatyva surengtos politikų ir mokesčių ekspertų diskusijos apie mokesčių sistemą ir būtinybę suburti plačią ekspertų grupę mokesčių klausimams spręsti. 2021 m. sausį Finansų ministerija inicijavo tokios grupės sudarymą bei pakvietė institucijas ir socialinius partnerius teikti pasiūlymus teisingesnei mokesčių sistemai sukurti.
Teikti pasiūlymus skatina ir dabartinė šalies ekonomikos padėtis, nulemta koronaviruso pandemijos. Pagal išankstinius Eurostato duomenis, Lietuvos ekonomika paskutinį ketvirtį susitraukė mažiausiai tarp duomenis jau pateikusių euro zonos valstybių (1,3 proc., kai euro zonoje – 5,1 proc.). Tačiau nedarbo lygis šalyje pakilo ypač aukštai – registruotas nedarbas vasario 1 d. sudarė 16,4 proc., o statistinis nedarbas paskutinį metų ketvirtį – 9 proc.
Vertinant šalies darbuotojų atlyginimus, Lietuvoje šiuo metu matoma dvejopa problema. Pirma, nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė 80 proc. išsivysčiusių šalių (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, EBPO) pagal perkamąją galią, atlyginimai šalyje siekia tik 60 proc. EBPO vidurkio. Tai rodo, kad egzistuoja struktūrinis daugiametis pajamų atotrūkis. Antra, remiantis Finansų ministerijos ekonomistų projekcijomis, vidutiniu laikotarpiu prognozuojama per pusę lėtesnė atlyginimų augimo sparta, lyginant su pastarųjų penkerių metų laikotarpiu, kas slopintų šalies darbuotojų pajamų konvergenciją link atlyginimo standarto išsivysčiusiose EBPO šalyse.
„Proaktyvūs mokesčių politikos sprendimai leistų sparčiau sumažinti nedarbo lygį ir siekti tokios atlyginimų augimo spartos, kuri nepertraukiamai artintų Lietuvos darbuotojų atlyginimų lygį link Vakarų šalių standarto“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, kad tokį augimą laiko neatsiejama Gerovės Lietuvos vizijos dalimi.
Pasak šalies vadovo, mokestinė paskata ypač svarbi trumpuoju laikotarpiu, iki apčiuopiamą grąžą suteiks šalyje rengiamas struktūrinių reformų ir investicijų planas, kuris bus finansuojamas iš 2020 m. Europos Vadovų Taryboje suderėto išskirtinio ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.
Prezidento keliama idėja dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis. Tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės.
Numatyta, kad paskata negaliotų aukštoms pajamos, nuo kurių nebemokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat numatyti rizikos valdymo saugikliai bei penkerių metų paskatos taikymo trukmė.
Kaip rodo ekonominiai ES valstybių duomenys, tose šalyse, kuriose atlyginimų dalis ekonomikos struktūroje yra didesnė, pasiekiamas didesnis BVP perskirstymas. Todėl pelno mokesčio paskata būtų investicija į didesnį mokestinių pajamų ir BVP santykį Lietuvoje vidutiniu laikotarpiu, siekiant priartėti nuo dabartinių maždaug 30 proc. BVP prie 35 proc. BVP lygio ir sudaryti tvarią galimybę teikti geresnes viešąsias paslaugas šalies gyventojams.
Kita Prezidento idėja, teikiama aptarti ekspertų diskusijai, – priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant tik pajamų daliai virš 35 tūkst. eurų grynųjų metinių pajamų, prie gyventojų pajamų mokesčio tarifo, taikomo darbo santykiuose (20 proc.). Tai leistų sumažinti mokestinį neteisingumą, kai pajamų mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos.
„Lietuva jau pribrendo vieną kartą ir visiems laikams eliminuoti neteisingumą mokesčių sistemoje, kuris kyla iš siauroms asmenų grupėms naudingų neproporcingo dydžio mokestinių išlygų ir lengvatų“, – sakė Prezidentas, pridūręs, kad tikisi išsamių ir produktyvių diskusijų dėl mokestinių siūlymų suformuotoje mokesčių ekspertų grupėje.
Trečioji Prezidento iniciatyva – atsisakyti esančios formalios išlygos, kuri leidžia skubiai kartu su biudžeto tvirtinimu didinti mokesčius, neišlaikant 6 mėnesių termino prisitaikymui prie mokestinio pokyčio. Mokestinės naštos mažinimas ir toliau galėtų vykti kartu su biudžeto svarstymu.
