Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam elektros energetikos sistemos savarankiškumo ir patikimumo stiprinimo priemonių planui, kuris užtikrins, kad iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, būtų įgyvendintos visos priemonės patikimam elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti ir sistemos atsparumui nuo galimo trečiųjų šalių poveikiui stiprinti.
„Užsitikrinusi Europos Sąjungos finansinę paramą sinchronizacijos projektui, Lietuva kryptingai ir nuosekliai rengiasi Lietuvos elektros sistemos atjungimui nuo rusiško BRELL žiedo ir prisijungimui prie patikimų partnerių Europoje. Šiandien Vyriausybė pritarė konkrečioms priemonėms, kurios sustiprins mūsų elektros energetikos sistemos patikimumą ir padidins jos atsparumą iki sinchronizacijos su Europa“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiame plane numatyti keturi svarbiausi etapai, kurie užtikrins elektros energetikos sistemos pasirengimą veikti efektyviai ir patikimai.
Iki 2021 m. antrosios pusės numatyti įgyvendinti LitPol Link jungties išplėtimo projektą ir atlikti visus būtinus bandymus su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi, kad esant poreikiui sistemai būtinas dažnis būtų palaikomas per jungtis su Lenkija ir taip užtikrinamas patikimas Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimas.
Taip pat numatyti sprendimai, kurie užtikrins vietinės elektros energijos generacijos pasirengimą ir taip bus užtikrintos galimybės Lietuvos elektros energetikos sistemai veikti savarankiškai izoliuotu režimu efektyviausiu būdu sąnaudų ir saugumo požiūriu.
Taip pat į planą įtrauktas 200 MW energijos kaupiklių projektas, kuris yra svarbus Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimam elektros energijos perdavimo sistemos darbui iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Numatyta įdiegti energijos kaupimo įrenginius, kurių suminė galia sieks ne mažiau nei 200 MW, o talpa sudarys ne mažiau nei 200 MWh. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti esant nenumatytoms situacijoms tinkle.
Šiandien Vyriausybė suteikė įgaliojimus energetikos ministerijai skelbti konkursą atrinkti 200 MW energijos kaupiklių projektą įgyvendinsiančią bendrovę.
„Tai yra strateginės svarbos energetinio saugumo projektas, kuris sudarys palankias sąlygas greitesnei Lietuvos desinchronizacijai nuo rusiškos sistemos ir didins mūsų sistemos savarankiškumą. Ateityje šis projektas pasitarnaus ne tik sistemos patikimumui, bet ir padės siekti Žaliojo kurso tikslų sparčiai vystant atsinaujinančią energetiką”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Viena iš esminių Baltijos šalių sinchronizacijos sąlygų, kurias yra nustačiusi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E), yra Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas. Todėl numatyta siekti sutarimo su Estija ir Latvija dėl operatyvesnio priemonių, reikalingų bendram izoliuotam ir patikimam Baltijos šalių sistemų darbui užtikrinti, įgyvendinimo ir jį atlikti anksčiau nei 2024 m.
Elektros energetikos sistemos savarankiškumo ir patikimumo stiprinimo priemonių planas yra glaudžiai susijęs su Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planu ir jie bus įgyvendinami lygiagrečiai, kad būtų užtikrintas Sinchronizacijos projekto įgyvendinimas optimaliais terminais.
Sutrikus gamybai Vakarų Europoje dėl COVID-19 pandemijos ir vėlavimų tiekiant įrangą, taip pat dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų Vyriausybėje pritarta trijų projektų įgyvendinimo terminų perkėlimui – Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas, LitPol Link jungties išplėtimo projektas bei sinchroninių kompensatorių įrengimimas perdavimo tinkluose.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Numatyta, kad Baltijos šalys prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų ir pradės veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis ne vėliau kaip 2025 m.
