Energetikai turėtų užtikrinti geresnės kokybės elektros energijos tiekimą, sparčiau spęsti klausimus, susijusius su suskystintų dujų terminalo galimybių efektyvesniu išnaudojimu. Pasak verslininkų, efektyviausias būdas būtų šį terminalą paversti regioniniu projektu. Šiuos bei kitus su energetika susijusius klausimus verslininkai aptarė su naujuoju Energetikos ministerijos vadovu Žygimantu Vaičiūnu.
„Verslo įmonėms itin aktualia problema tampa elektros energijos pertrūkiai. Verslininkai nori, kad elektros energijos tiekėjai užtikrintų aukščiausią tiekiamos elektros energijos kokybę ir prisiimtų įsipareigojimus kompensuoti patiriamus nuostolius net dėl trumpalaikių (iki 1 sekundės) elektros įtampos pokyčių“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus
Pasak jo, aukštųjų technologijų srityje dirbantys verslininkai nuolat akcentuoja, kad dirbant su sudėtingomis išmaniosiomis technologijomis, trumpalaikiai elektros įtampos pokyčiai, bangavimai kenkia aukštųjų technologijų gamybos procesams. Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad net ir minimalūs elektros pokyčiai didina išmetamų atliekų bei sugadintos produkcijos kiekius, o įmonės patiria finansinius nuostolius, nes turi iš naujo organizuoti gamybą. Iki šiol tokiu būdu patirtų nuostolių niekas nekompensuoja.
„Lietuvoje įsisteigusios Suomijos, Švedijos įmonės pastebi, kad jų netenkina čia tiekiamos elektros energijos kokybė. Pavyzdžiui, net vienai mikrosekundei dingusi elektra stabdo mikroplokščių ar mikroprocesorių gamybą, kurią paskui tenka paleisti iš naujo. Jei mes norime, kad naujos kartos technologijos ateitų ir į Lietuvą, turi atsirasti operatoriaus atsakomybė elektros energiją tiekti be pertrūkių“, – sakė Mindaugas Jablonskis, atstovaujantis užsienio investuotojams.
„Dėmesys tiekiamos elektros energijos kokybei buvo primirštas, nes pirminis tikslas buvo sumažinti elektros kainą, tačiau tai spręstina problema ir artimiausiu metu mes nagrinėsime, kaip būtų galima užtikrinti tiekiamos elektros energijos kokybę, kad verslas dėl to nepatirtų nuostolių“, – atsakė Ž. Vaičiūnas.
„Vyriausybė į gamtinių dujų sektorių turėtų žiūrėti ne vien tik iš politinės, bet ir iš ūkinės, ekonominės pusės. Akivaizdu, kad energetinė nepriklausomybė yra prioritetinis klausimas. Bet žvelgiant į terminalo išlaikymo kaštus, į tai, kad dujų vartojimas mažėja, valstybei reikia turėti ilgalaikę šio sektoriaus strategiją“, – teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
„Tenka sutikti, kad dujų paklausa nuolat mažėja jau nuo 2009 metų, tad infrastruktūros išlaikymo išlaidos didėja. Ieškome priemonių, kaip galėtume sumažinti šias išlaidas, tai būtų galima padaryti ir labiau išnaudojant dujų terminalo galimybes. Jau dabar vyksta dujų perkrovimo darbai, kurie iš dalies gali padengti dalį patiriamų išlaidų. Kalbamės su latviais ir estais dėl galimybės paversti terminalą regioniniu, kad jis patenkintų ne vien Lietuvos dujų poreikį, bet ir viso regiono. Tačiau tai kompleksinis klausimas ir greitų sprendimų nereikia tikėtis“, – sakė Ž. Vaičiūnas, pridurdamas, kad dujų terminalo projektas bus vienu iš ministerijos veiklos prioritetu.
Ministras pažymėjo, kad kiti ateinančių metų energetikos saugumo prioritetai išliks tie patys: tai – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija, kur didžiausios pažangos tikimasi pasiekti įgyvendinant jungčių projektą su Lenkija. Abejojama, ar jis bus užbaigtas dirbant šiai Vyriausybei, tačiau bus siekiama kuo didesnės pažangos jį įgyvendinant.
Energetikos ministras taip pat atkreipė dėmesį į gerėjančią situaciją sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas. Jei anksčiau pažanga buvo nepakankama ir buvo pavojus, kad nepavyks efektyviai panaudoti lėšų, dabar rezultatai gerėja. Šiemet taip pat tikimasi pradėti diskusijas ir dėl galimo Europos Sąjungos finansavimo užtikrinimo nuo 2026 metų.
„Kitos svarbiausios kryptys bus atsinaujinančios energetikos plėtra, išmanioji energetika ir energetinis efektyvumas. Kalbant apie energetinį efektyvumą, reikia pripažinti, kad iki šiol pažangos Lietuvoje praktiškai nebuvo. Viskas daugiau buvo dirbama ant popieriaus, išskyrus daugiabučių pastatų renovaciją, kur rezultatai yra geresni. Tačiau tam reikėtų gerinti ir ministerijų tarpusavio koordinaciją, nes dabar su šiomis sritimis dirba trys ministerijos“, – sakė Ž. Vaičiūnas
Paulius Koverovas, LVK aplinkos ir energetikos komisijos pirmininkas, teigė, kad Vyriausybė turėtų sudaryti daugiau galimybių privačiam verslui dalyvauti įgyvendinant energetinius projektus.
„Mus domina, kiek naujoje strategijoje yra paliekama galimybių privačiam verslui dalyvauti vykdant energetinius projektus. Ne paslaptis, kad dabar Lietuvos energetikos sektoriuje dominuoja valstybinis monopolis. Ar tik valstybė yra pajėgi užtikrinti pakankamą energijos tiekimą, ar tikrai prie to negalėtų prisidėti ir privatus verslas?“ – klausė P. Koverovas.
„Kalbant apie strategijos priėmimo laikotarpį, mes tikimės ją atnaujinti iki šių metų vasaros. Strategija yra svarbi derinant kitas prioritetines veiklas, kurios turi būti formuojamos iš strategijoje numatytų tikslų. Būtų idealu, kad jos priėmimas neužtruktų ir Seime“, – teigė energetikos ministras.
